2012-12-04
Skubėdami prarandam ir išmėtom,
Ir nepamatom skrisdami dvasia,
Nei uogos, sirpstančios iš lėto,
Nei skausmo gero draugo akyse.
Tiktai paskui, kada jau visko turim,
Jau sendami, pajuntame staiga,
Į pačią širdį priekaištą ar dūrį –
Užlieja juodo išgąsčio banga,
Kad mes visai be reikalo skubėjom,
Kad nardėm tarp beprasmių reikalų,
Kažką svarbaus praleidom ir praėjom,
Ir jau nepataisysi.
Per vėlu. (Paulius Širvys)
Sugražinkime vaikams senąją gerąją pasaką
Besivystančio vaiko sąmonę ir pasaulėžiūrą neigiamai veikia žiaurūs kompiuteriniai žaidimai, filmai ir sukrečiantys įvykiai, kurių metu smurtas ir žiaurumas nukreipiamas prieš silpnesnįjį. Šių vaiko psichinę sveikatą žalojančių scenų apstu įvairiuose lengvai, ir net be raidės „S“, vaikams bet kuriuo paros metu prieinamuose televizijos kanaluose, kompiuteriniuose tinklapiuose. Deja, visą laiką skubantys vaiko tėveliai neretai to ir net nepastebi.
Projektas „Pasakų pasaulis“
Rugsėjo – lapkričio mėnesiais dvidešimt vienoje Jonavos rajono bendrojo lavinimo mokykloje, mokyklų – darželių priešmokyklinio ugdymo klasėse ir vienuolikoje lopšelių – darželių demonstravome įvairias senąsias gerąsias pasakas – vaikui artimiausią kūrinį, kuriame realus pasaulis pinasi su išgalvotu ir kuria jam suprantamą tikrovę. Viso šiame projekte dalyvavo 737 mažieji pasakų žiūrovai, 78 aštuntų – dešimtų klasių mokiniai savanoriai, kurie, kartu su koordinatoriais visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, vykdančiais mokinių sveikatos priežiūrą mokyklose, peržiūrėjo mažiesiems demonstruoti skirtas pasakas, paruošė įvairiausių originalių praktinių užduočių (pasakų aptarimas, filmukų herojai piešiniai, lipdymas, spalvinimas ir net konstravimas). Po pasakų peržiūros, kartu su mažaisiais šio projekto dalyviais, savanoriai šias užduotis ir įgyvendino.
Vargu ar šis projektas būtų taip gerai pavykęs, jei šią veiklą būtų plėtoję vien suaugusieji – jaunų žmonių dalyvavimas savanoriškoje veikloje jau savaime yra prevencinė priemonė, nes padeda jaunimui įvertinti savo jėgas, pamatyti realius pokyčius, kuriuos paskatino savarankiška jų veikla, įgyti naujų bendravimo įgūdžių, skatina kūrybiškumą, moko savarankiškai spręsti problemas, stiprina motyvaciją aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime.
Visiems savanoriams buvo padovanoti specialiai šiam projektui sukurti puodeliais ir tušinukai su „Pasakų pasaulio“ atributika. Visuomenės labui dirbantis jaunas žmogus tikrai yra vertas pagarbos ir jo veiklą yra žymiai svarbesnė už materialinį atlygį.
Visiems mažiesiems projekto dalyviams „Pasakų pasaulį“ primeną specialūs meškiukai – atšvaitai, su kurias jau šiandien sutinkame vaikus visame rajone.
Šiais simboliniais atšvaitais dar kartą kviečiame visuomenę ne tik padėti mūsų mažiesiems tamsiu paros metu saugiai pereiti gatvę, bet ir pasirūpinti, kad jie augtų ne tik sotūs ir aprengti, bet ir visada rasti laiko juos išklausyti, pabendrauti su jais.
Kodėl buvo pasirinkta pasaką?
Pasakos žanrą pasirinkome ne šiaip sau – sekant, žiūrint pasakas plečiasi vaiko pasaulio pažinimas, lavinama vaizduotė, prieš akis iškyla savo sukurti, nepakartojami, individualūs vaizdiniai. Vaikas dažnai tapatinasi su pasakos veikėjais, perima jų moralės nuostatas, mąstymo ir veikimo būdus, žavisi teigiamais herojais, jų savybėmis. Vaikas suvokia, kad veiksmas vyksta sąlyginiame pasaulyje, tačiau magiška pasakos situacija išlaisvina vaizduotę, emocijas ir padeda sumažinti ir įveikti baimę. Jam patinka bijoti tada, kai žino, kad po valandėlės viskas baigsis gerai. Pasakose vaikas susipažįsta su nerimą keliančiomis situacijomis ir randa puikių pavyzdžių, kaip spręsti problemas, sumažinti baimę, jose perteikiamos ir padedamos suprasti taisyklės, kurių laikosi žmonija. Kalbantis su vaiku galima padėti jam susigaudyti savo jausmuose ir netiesiogiai rasti įvairių problemų sprendimo būdų, jis pats mokosi pasakoti, pavaizduoti, perteikti išgyventas situacijas.
Šis vaiko auklėjimo, psichikos sveikatos stiprinimo metodas buvo perteikiamas iš kartos į kartą – pasaką sekdavo vaikui kiekvieną močiutė ar mama. Tai didina saugumo, ramybės, šeimos narių tarpusavio artumo jausmus.
Kas yra ta „Psichikos sveikata“
Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų psichikos sveikata yra viena didžiausių žmonijos vertybių. Psichiškai sveikas žmogus gali įgyvendinti savo tikslus, svajones ir būti naudingas visuomenei.
Žmogaus psichikos sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Tai gebėjimas būti savimi tarp kitų, emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, gebėjimas išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam individui ir aplinkiniams, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.
Vaikų ir paauglių psichinės sveikatos sutrikimų požymiai
Lietuvos vaikų, turinčių emocinės sveikatos pasėkoje atsirandančių fizinių negalavimų turi beveik kas trečias vaikas – pvz. dėl patyčių išgyventas lėtinis stresas gali nulemti imuninės sistemos susilpnėjimą ir padidėjusį jautrumą įvairioms infekcinėms ligoms, patyčių aukos dažniau nei kiti jų bendraamžiai turi miego sunkumų, šlapinasi į lovą, skundžiasi galvos ir pilvo, skausmais. Patiriamas ilgalaikis emocinis smurtas didina savižudybės riziką, jo pasėkoje išlieka negatyvių pėdsakų asmenybės raidoje, pažeidžiama tiek fizinė tiek psichinė sveikata. Patyčios glaudžiai susijusios ir su aukštu nerimo laipsniu, depresija, menku savęs vertinimu ar net suicidinėmis mintimis. Patyčių mastas Lietuvoje yra katastrofiškai didelis, tarp 40 tiriamų valstybių – Lietuvoje patyčių daugiausia. Deja, šis reiškinys visuomenėje vis dar miglotai suvokiamas ir dažnai suklūstama tik tuomet, kai reikia kovoti su pasekmėmis.
Finansiškai nestabiliose šeimose, kai tėvai neturi pastovių pajamų šaltinių, dažniau auga vaikai, kuriems dažniausiai pasireiškia emocinių simptomų, elgesio, hiperaktyvumo, problemų su bendraamžiais ir kt. sutrikimais. Tokius vaikus gali kamuoti liūdesys, nerimas, baimė, baikštumas, drovumas, netaktiškumas, agresija, kai kurie ima jaustis ypač nesaugūs, neišmoksta mylėti savęs ir kitų.
Psichinę žmogaus sveikatą žaloją
Smurtas, prievarta, seksualinė prievarta prieš vaikus, priekabės, užgauliojimas, ujimas, kabinėjimasis, skriaudimas, pažeminimas, erzinimas, patyčios priskiriami tiesiogiai psichiką žalojantiems veiksniams.
Didžiausią įtaką šių sutrikimų atsiradimui turi nesutarimai tarp šeimos narių, barniai, gresiančios ar jau įvykusios tėvų skyrybos, ilgas išsiskyrimas, šeimos sudėties pasikeitimai, artimų žmonių liga, auklėjimo ypatumai, menki bendravimo įgūdžiai su vaikais ir suaugusiaisiais, nemokėjimas spręsti konfliktų, staigios, netikėtos siaubą ir baimę, ilgalaikę įtampą keliančios situacijos, pasyvus agresyvių, baimę keliančių vaizdų, televizijos laidų stebėjimas, medicininės procedūros (dantų taisymas, kraujo tyrimas, vaistų leidimas ir kt.), patekimas į ligoninę, psichiką traumuojančios situacijos vaiko kolektyve (darželyje, mokykloje).
Ar tai mums svarbu?
Pastaruosius keletą metų Europoje psichikos sveikatos problemų – nerimo, depresijos, mitybos sutrikimų ir savęs žalojimo atvejų kaskart vis daugėja. Savižudybės, įvairaus pobūdžio prievarta, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų – vien šių trijų išvardytų problemų masto pakanka, kad suvoktume atsidūrę save ir kitus naikinančio elgesio epidemijos akivaizdoje. Ši XXI amžiaus epidemija paliečia visus gyventojų sluoksnius ir amžiaus grupes – neaplenkė ji ir vaikų bei jaunimo.
Lietuva priklauso toms Rytų ir Vidurio Europos valstybėms, kurioms ši problema yra dar svarbesnė. Pereinamuoju laikotarpiu, keičiantis politinei, socialinei ir ekonominei sistemai, būtent psichikos sveikata pasirodė esanti labiausiai pažeidžiama visuomenės sveikatos sritis – 10–20 proc. vaikų turi vieną ar kelis psichikos ar elgesio sutrikimus. Moksleivių apklausos rodo, jog nemaža dalis vaikų mokyklose tampa agresijos, pasireiškiančios patyčiomis arba priekabiavimu, aukomis.
Vaikų ir jaunimo psichikos sveikata tampa svarbiausia sveikatos ir socialinės politikos problema, reikalaujančia svarbių visos visuomenės sprendimų ir naujo požiūrio į šią problemą, o šios sveikatos problemos turi būti sprendžiamos ne specialiose psichiatrijos įstaigose, bet kiekvienoje šeimoje, atviroje visuomenėje, bendruomenėje, ugdymo įstaigose, bendraprofilinėse sveikatos priežiūros įstaigose.
Tad sustokime skubėję ir dažniau pasekime vaikams pasaką, nes daugelis psichikos sutrikimų, kuriuos turi suaugę, užsimezga vaikystėje.
Šis renginys buvo skirtas Spalio 10 dieną minimai pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti.
Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
projekto „Pasakų pasaulis“ koordinatorė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, vykdanti mokinių sveikatos priežiūrą mokykloje Irma Strelčiūnaitė,
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Rūta Pugačiauskienė.
Projektas finansuojamas Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.
