Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Ji minima nuo 1988 m., kada įvyko visų pasaulio šalių Sveikatos ministrų susitikimas, kurio metu nuspręsta keistis su šia liga susijusia informacija ir minėti gruodžio 1-ąją kaip kovos su AIDS dieną. Lietuvoje Pasaulinė kovos su AIDS diena pradėta minėti 1991 metais.
Pirmasis ligos atvejis užregistruotas 1981 metais Kalifornijoje. Esama įvairių teorijų, iš kur atsirado ŽIV (žmogaus imuniteto virusas), tačiau labiausiai pagrįsta yra ta, kad panašiu virusu, kuris mutavo, žmonės užsikrėtė nuo beždžionių. Mokslininkai nustatė, kad šiuo metu beždžionių organizmas yra daug atsparesnis AIDS, o tai leidžia daryti išvadas, kad beždžionių imuninė sistema surado būdą kaip kovoti su virusu, o tam reikėjo daugybės laiko.
Gruodžio 1-ąją dieną daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, yra minima Pasaulinė AIDS diena. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į ŽIV/AIDS grėsmę ir plėsti informaciją visame pasaulyje apie šią pandemiją. ŽIV sukelia ligą, kurios paskutinė stadija – AIDS, t. y. įgytas imunodeficito sindromas, pasireiškiantis įvairiomis infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. ŽIV plinta trimis būdais: lytinių santykių metu, taip pat per kraują, kai dalijamasi užkrėstais švirkštais, adatomis ar perpilant kraują, taipogi ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu ar maitinant krūtimi. Specialistai pataria vengti atsitiktinių lytinių santykių, jų metu visada naudoti prezervatyvą. Siekiant išvengti per kraują perduodamo ŽIV, rekomenduojama nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais. Vengti kraujo ir jo produktų perpylimo. Specialistams, atliekantiems invazines procedūras, būtina naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikro traumų, kad būtų išvengta kontakto su paciento biologiniais skysčiais.
Profilaktika
Kad ŽIV ir AIDS epidemija ateityje būtų pažabota, reikia sustiprinti dabartines priemones ir veiksmus. ES siekia:
- skatinti ŽIV ir AIDS prevenciją bei plačiau informuoti piliečius šia tema,
- gerinti priežiūrą,
- sukurti tinklus, susiejančius pagrindinius kovos su ŽIV ir AIDS srityje veikiančius partnerius,
- sudaryti palankias sąlygas skleisti gerąją patirtį.
Lietuvoje, sekant sėkmingais Vakarų Europos ir Centrinės bei Pietryčių Europos pavyzdžiais, ŽIV/AIDS prevencija tarp narkotikų vartotojų pradėta įgyvendinti 1995 m. – eksperimento tvarka atidarytos pakaitinio gydymo metadonu (PGM) programos Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune, 1998 m. – Druskininkuose. 1997 m. pradėtos ir švirkštų/adatų keitimo programos.
Įgyvendinamą prevencinę veiklą, nukreiptą į švirkščiamųjų narkotikų vartotojų elgsenos keitimą, būtina tęsti ir plėsti, kad būtų sumažintas ŽIV infekcijos plitimas ir narkotikų sukeliamos sveikatos, socialinės, ekonominės ir kitos žalos.
Saugesnio lytinio elgesio elementai yra susilaikymas nuo intymių santykių, abipusės ištikimybės išsaugojimas, atsitiktinių lytinių partnerių skaičiaus sumažinimas, saugių lytinių santykių propagavimas ir taisyklingas prezervatyvų naudojimas.
Parengė:
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė K. Šaminienė
