Sveikatos ir jaunystės eleksyro žmonija ieško jau tūkstantmečius, bet kol kas dar neatrado. Matyt, rytoj ar po dešimtmečio taip pat neras.
Daugiausia įtakos mūsų sveikatai turi socialinės, ekonominės ir gyvenimo bei darbo sąlygos, taip pat rūkymas, mityba, fizinė veikla, alkoholis, žmonių požiūris į save ir į kitus. Pagrindinės pirmalaikės mirties ir negalios priežastys yra nelaimingi atsitikimai ir sužalojimai, psichikos sutrikimai, vėžiniai susirgimai, kraujo apytakos sutrikimai, kvėpavimo ligos.
Visas šias problemas galima spręsti tik įgyvendinant veiksmingą prevencinę veiklą ir propaguojant sveiką gyvenseną. LR Seimas 2013-uosius paskelbė Lietuvos sveikatingumo metais. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos Sąjungos „raginimą kovoti su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, akcentuojant visuomenės sveikos gyvensenos skatinimą, sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą kaip vieną iš valstybės prioritetų”. Teisės aktai ir reguliavimas, pavyzdžiui: saugos diržų naudojimo, kelių eismo saugumo, tabako produktų rinkodaros ir vartojimo, – yra prevencinės veiklos pagrindas. Vyriausybės patvirtintame Sveikatingumo metų visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių plane numatytos 26 įvairios priemonės, kurias šiais metais įgyvendins ne tik valstybinės institucijos – ministerijos, bet ir nevyriausybinės organizacijos. Bus siekiama ugdyti tinkamą gyventojų požiūrį į sveikatą, sveiką gyvenseną, gerinti visuomenės raštingumą sveikos gyvensenos srityje, skatinti fizinį aktyvumą, tarpžinybinį bendradarbiavimą.
PSO teigia, kad tik 10 proc. žmogaus sveikatos lemia sveikatos priežiūra, po 20 proc. – paveldimumas ir aplinka, o 50 proc. – gyvenimo būdas, t.y. už save esame atsakingi patys. Didžiąja dalimi ne nuo sveikatos priežiūros sistemos, o nuo mūsų kasdienių veiksmų priklauso, ar būsime sveiki. Mokytis gyventi sveikiau dabar, tausoti ir suprasti savo kūną, keisti įpročius niekada nevėlu: galime valdyti savo mintis ir darbus, sužinoti ir išmokti tai, ko nežinome, imti daryti tai, ko iki šiol nedarėme, nustoti elgtis taip, kaip nedera. Turbūt visi sutiksite, kad sveikas žmogus yra blaivus, nerūkantis, sveikai besimaitinantis, žvalus, fiziškai aktyvus, psichologiškai pozityvus. Ir, norint sveikai gyventi, pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kas žaloja sveikatą: žalingų įpročių kontrolės, jų atsisakymo. Tai yra svarbiausias pirmas žingsnis, kuris skatina visus kitus žingsnius link sveikatos.Lietuvos šviesuolis Vilius Storosta – Vydūnas gali būti vienas iš pavyzdžių, kaip, mobilizavus dvasines ir fizines organizmo jėgas, galima pasveikti net nuo tuo metu neišgydomos ligos – plaučių tuberkuliozės.
Deja, dauguma gyventojų per mažai dėmesio skiria pagrindinei sveikatos daliai – sveikai gyvensenai. Mūsų kasdienės elgsenos nepakeis ir nekompensuos jokie gydytojai, jokie vaistai ar kiti parduodami produktai. Taip, kaip tušinukas negali už mus išmokti rašyti, taip ir gydytojas negali už mus sveikai maitintis, sportuoti. Tačiau pasinaudoti mus supančiomis žiniomis, literatūra, gydytojų ir kitų žmonių žiniomis privalome. Tam reikia tik noro ir šiek tiek pastangų.
ES pradėjo įgyvendinti informavimo kampanijas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama informuoti apie žalingą rūkymo ir alkoholio vartojimo poveikį, propaguoti seksualinę sveikatą, ŽIV ir AIDS prevenciją, taip pat mažinti sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų skaičių. Be to, ES skatina įgyvendinti profilaktinės vėžio patikros programas.
Informuoti visuomenę yra svarbu, bet dažniausiai vien to nepakanka, kad žmonės būtų iš tiesų paskatinti gyventi sveikai. Pati veiksmingiausia yra tokia sveikatos propagavimo veikla, kai žmonės įvairiais metodais skatinami kasdien rinktis sveiką gyvenimo būdą. Ypač svarbus vaidmuo šioje srityje tenka darbovietėms ir mokykloms bei kitoms vietoms, kuriose žmonės praleidžia daug laiko.
„Tokių metų paskelbimas yra labai gera proga, kad perlaužtume, pakeistume sveikatos sistemą iš medikalizacijos į sveikatinimo politiką ir sistemą. Būtų tragedija, jei Sveikatos metai taptų ligų gydymo metais nieko nekeičiant pačioje sistemoje” (sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, 2013).
Keistis niekada nevėlu, todėl kviečiame visus Jonavos rajono gyventojus šiais Lietuvos sveikatingumo metais surašyti veiksmų planą, ką galite padaryti, kad jau šiandien arba rytoj pagerintumėte savo sveikatą: gal kasdien vieną kavos puodelį pakeisite į stiklinę vandens? Bandelę – į juodos duonos riekę, o dar geriau – į savo iškeptą? Ryte padarysite mankštą? Nueisite pas gydytoją? Kiekvienas esame individualus ir tikrai nėra vieno teisingo kelio. Pradėkime nuo to, ką galime padaryti, nuo to, kas smagu. Sveikata yra dovana, kurią reikia pasidovanoti sau pačiam.
Kviečiame visus labiaudomėtis savo sveikata, jos išsaugojimu ir stiprinimu!
Rūta PUGAČIAUSKIENĖ
Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
