Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras) Išsaugoti, tai kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti. (Ovidijus)

Gegužės 17 d. Pasaulinė hipertenzijos diena

Arterinė hipertenzija (AH) – „nebylioji žudikė“

Tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, dažniausiai pradžioje nesukeliantis jokio jaučiamo sveikatos pablogėjimo.

Priežastys. Hipertenzija – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizme, tikslią jos priežastį ne visada įmanoma nustatyti. Hipertenzijos sukeltų ligų ir mirčių išsivystymui priskiriamas vyresnis amžius ir su elgsena susiję rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nepakankamas arba netinkamas fizinis aktyvumas, netinkama mitybą, stresas.

Poveikis organizmui. Padidėjęs arterinis kraujospūdis – viena iš rimčiausių priežasčių sąlygojanti širdies ir kraujagyslių ligų (tokių kaip išeminė širdies liga, miokardo infarktas, insultas, aortos aneurizma, giliųjų venų trombozė ir kt.) išsivystymą. Ilgainiui hipertenzija pažeidžia kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis, padidina kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojų bei skatina greitesnį kitų įvairių sunkių ligų (širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto ir kt.) išsivystymą.Pagal sergamumo ir mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai, ligotumas šiomis ligomis auga tiek vyrų, tiek moterų tarpe ir kasmet šios ligos vis jaunėja.

Požymiai. Vienintelis šios ligos simptomas pradžioje – pastoviai padidėjęs kraujospūdis, kiti simptomai atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms ir gali pasireikšti galvos svaigimu, skausmu, pykinimu, vėmimu, sąmonės sutrikimais ar regėjimo pablogėjimu, praeinančiu paralyžiumi, spaudžiančiais skausmais krūtinėje, pilve.

Pavojai. Pavojinga tuo, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo, nes jaučiasi pakankamai gerai. Dažnai mums būna sunku suvokti savo dabartinio elgesio pasekmes, nes mūsų netinkamos gyvensenos įpročiai neturi greitos ir tiesioginės žalos, o ligos požymiai pasireiškia tik po daugelio metų.

Profilaktika.

  • Žinoti savo kraujospūdį ir pastoviai sekti jo pokyčius, nes kuo ankstyvesnė kraujospūdžio korekcija sumažina kraujagyslinių komplikacijų skaičių.

Arterinis kraujospūdis yra kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, kuris, kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja (atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas  sistoliniu, žymimas didesniu skaičiumi), o vėliau mažėja (atspindinti spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis – yra vadinamas  diastoliniu, žymimas mažesniu skaičiumi). Kraujospūdis yra nepastovus ir gali kisti keletą kartų per parą priklausomai nuo jūsų fizinės veiklos, emocinio stabilumo, patiriamo streso, mitybos, alkoholio vartojimo, rūkymo ir kt.

Kraujospūdžio matavimas. Matuotis ramybės būsenoje, prieš matavimą patartina nerūkyti, negerti stiprios kavos, pailsėti bent 5, o dar geriau ir 10-15 minučių, nevartoti kraujospūdį veikiančių vaistų. Matuojama sėdint, padėjus dešinę ranką ant stalo (žastas širdies aukštyje), atlikti iki 3 matavimų ir išsivesti vidutinius dydžius bei pildyti kraujospūdžio matavimo grafiką, kurį vėliau neštis pas gydytoją.

Kraujospūdžio vertinimas. Optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Didesnį už 140/90 kraujospūdį – gydyti būtina, nes tai vienas iš pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

  • Reguliariai tikrintis sveikatą ir savalaikiai pastoviai gydytis. Laikantis gydytojo rekomendacijų ir nuolat kraujospūdį kontroliuojant, galima išvengti hipertenzijos komplikacijų.

Kviečiame pasinaudoti Lietuvoje nemokamai vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės prevencinė programos, skirtos vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus paslaugomis. Šio amžiaus asmenims kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą (daugiau informacijos adr. http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/sirdie-ir-kraujagysliu-ligu-prevencijos-programa ).

  • Bet kokių širdies kraujagyslių ligų profilaktikos ir gydymo būtina sąlyga, nepriklausomai nuo pasirinktų gydymo metodų, yra aktyvus, kryptingas ir ilgalaikis kasdienės gyvensenos būdo keitimas, šalinat rizikos veiksnius.

          Kviečiame Jus dalyvauti Jonavos Visuomenės sveikatos biuro, kartu su Jūsų šeimos gydytoju ir kitais specialistais vykdomoje nemokamoje profilaktinėje Širdies ir kraujagyslių bei cukrinio diabeto rizikos asmenų sveikatos stiprinimo programoje, skirtoje 40-65 m. ir kitiems bet kokio amžiaus asmenims, pagal sveikatos būklę priskiriamiems šių ligų rizikos grupės asmenims (daugiau informacijos adr. http://www.jonavavsb.lt/images/pdf/2017/2018.pdf ).

 

Rūta Pugačiauskienė,

Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

 

Gegužės 10 d. Jonavos rajono Panoterių Petro Vaičiūno pagrindinėje mokykloje vyko akcija „Pasirūpink savo sveikata – 2019“. Šios akcijos tikslas, atkreipti mokyklos bendruomenės (ypač mokinių) dėmesį į sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo svarbą, asmeninę atsakomybę už savo ir aplinkinių sveikatą. Mažas fizinis aktyvumas, nesubalansuota mityba, poilsio stoka, stresas, žalingi įpročiai, nepakankamas dėmesys sveikatai – tai priežastys, lemiančios daugelio sveikatos sutrikimų ir ligų atsiradimą. Laiku pasitikrinti sveikatą turi būti kiekvieno žmogaus rūpestis ir atsakomybė. Akcijos metu - mokiniai matavosi ūgį, svorį, kraujospūdį, kūno masės indeksą. Didelis dėmesys skirtas žalingų įpročių prevencijai, mokiniai vaizdinių priemonių pagalba - ,,pono rūkoriaus burna“, ,,dervų modelis“, ,,sveikas, nesveikas plautis“, ,,girtumo akiniai“ patys pamatė, kad neatsakingas elgesys negailestingai žalojama žmogaus turtą –SVEIKATĄ.

Akcijos metu mokiniai atsakinėjo į paruoštus klausimus, už teisingus atsakymus įteiktos Jonavos VSB dovanėlės.

Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Lionė Rimkuvienė

 

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. 39 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymai.“

(LR Konstitucija)

Rūpestis vaiko saugumu – ne tik valstybės, bet ir kiekvieno suaugusiojo pareiga. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai, daug kalbama viešojoje erdvėje ir raginama, pastebėjus bet kokio pobūdžio smurtą, apginti vaiką ir pasirūpinti, kad jis patektų į saugią aplinką. Mūsų visuomenė dar tik mokoma būti budria vaiko smurto atžvilgiu, nes daugelis dar mano, kad „vaikas – silpnas, mažas, snarglius, vargšas, priklausomas – jis dar tik bus pilietis (kažkada užaugs, balsuos, gins tėvynę, o dabar problema, kuria nuolat reikia rūpintis). Dabar ir jo nuomonė nesvarbi, nes jis ne rinkėjas, va kai paaugs – tada...“ (J. Korczak). Prieš šimtmetį žymaus lenkų rašytojo ir gydytojo Janusz Korczak pateiktas vaiko paveikslas labai dažnai matomas ir mūsų visuomenėje: neoficialioje aplinkoje, institucijų užkulisiuose, kai kalbama apie vaiko teises ar rūpestį vaiku bei jį supančią aplinką.

Atrodo, kad pastaruoju metu naujai išleisti teisės aktai ir jų pataisos turėjo įnešti daugiau aiškumo, išaiškinti smurto sąvoką ir jos formas. Tačiau kaip tik dėl jų ir kilo didžiausia diskusijų banga. „Beržo košė – vaikų vaistas nuo visų ligų“ – taip nuo seno mūsų liaudyje kalbama, o dabar „pliaukštelėsim vaikui, tai daug ar mažai? – tokių ir panašių kalbų apie auklėjimo formas visuomenėje daug girdime. Šiandien daugiausiai kalbama apie fizinį smurtą prieš vaiką. Visgi reikėtų plačiau padiskutuoti ir apie kitą smurto formą – emocinį smurtą, kuriam priskiriamas ir kibernetinis priekabiavimas. Jo suaugusieji paprastai nepastebi arba daugelis net neįtaria, kad toks egzistuoja, o pats vaikas irgi negeba išskirti tokio smurto kaip pavojingo sau, savo sveikatai.

Kibernetinės patyčios – kas tai?

Kibernetinės patyčios Švietimo įstatyme apibrėžiamos kaip patyčios iš kito asmens, naudojantis informacinėmis technologijomis ir informavimo priemonėmis siekiant įbauginti tą asmenį, pakenkti jo reputacijai ar kitokiu būdu jį pažeminti, neatsižvelgiant į tai, ar patyčių informacija siunčiama asmeniškai, ar paskleidžiama neapibrėžtam gavėjų skaičiui. Mūsų šalies ir kitų šalių patirtis, atlikti tyrimai parodė, kad patyčių prieš vaikus interneto erdvėje daugėja, o joms užkirsti kelią priemonių nėra daug, nes tai daugeliu atvejų daroma anonimiškai, o patys vaikai nelinkę to viešinti. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga – pažadinti budrumą, ypač tėvų (globėjų, rūpintojų), ir tų, su kuriais vaikai praleidžia daugiausiai laiko. Pedagogai turėtų paaiškinti tėvams (globėjams, rūpintojams) apie kibernetinių patyčių ir kibernetinio priekabiavimo išraiškas ir kaip tam užkirsti kelią. Būtina kalbėtis apie tai su vaikais, perspėti dėl pasekmių.

Kibernetinės patyčios lengviau atpažįstamos ir aptinkamos nei priekabiavimo atvejai, nes dažnai vaikai jas patiria iš bendraamžių, kurie linkę tyčiotis, kiti šiuos atvejus fotografuoja, filmuoja ir paskleidžia vaizdinę medžiagą interneto erdvėje, dalijasi tarpusavyje bei stengiasi psichologiškai sugniuždyti auką – vaiką, iš kurio tyčiojasi. Dažniausiai patyčių aukomis tampa emociškai ar fiziškai silpnesni vaikai iš nepilnų šeimų, mažesnes pajamas turinčių šeimų, neįgalūs, migrantai, kitos tautybės, turintys kitokias pažiūras ar įsitikinimus. Kad ir kokios būtų patyčios, kad ir kokioje aplinkoje jos būtų skleidžiamos, tai dažniausiai ilgalaikis reiškinys, kuris žaloja vaiko psichinę bei emocinę sveikatą.

Vaikai daug laiko praleidžia naršydami internete, dalyvauja socialiniuose tinkluose, kuria savo profilį, įsitraukia į diskusijas su bendraamžiais ir taip tampa lengvai pasiekiami ir pažeidžiami tų, kurie prisidengę interneto anonimiškumu skleidžia patyčias, gąsdina ar bando įtraukti vaikus į asocialią bei destruktyvią veiklą.

Kaip pasireiškia kibernetinės patyčios?

Nepilnametis, socialiniame tinklalapyje sukūręs asmeninį profilį ir ten įdėjęs savo nuotraukas, žinutes ar kitą informaciją, gali sulaukti anonimiškų nedraugiškų komentarų, tyčiojimosi, gąsdinimo, menkinimo ir kt. atsiliepimų savo adresu.

Nepilnamečio įdėtos nuotraukos gali būti apdorotos ir panaudotos kituose socialiniuose tinkluose blogiems tikslams, patyčioms. Taip pat praėjus daugiau laiko, jau esant suaugusiam, šios nuotraukos gali būti panaudotos prieš jį.

Socialiniuose tinkluose gali būti paviešintos nepilnametį kompromituojančios nuotraukos, lydimos užgaulių komentarų.

Gali būti paskelbta vaizdinė medžiaga su smurto prieš nepilnametį ir patyčių vaizdais.

Bendraamžiai gali paskleisti žinutę, raginančią vaiką ignoruoti, izoliuoti bei atsiriboti nuo jo ir paplatinti didesniam bendraamžių skaičiui.

Nepilnametis gali sulaukti kvietimų į vakarėlius, vėliau ten patirti patyčias arba įtraukimą į alkoholizmą, narkotikų vartojimą, pornografiją, seksualinį išnaudojimą ir kitą nusikalstamą veiką, kuri bus fiksuojama, o vėliau ši medžiaga panaudojama socialiniuose tinkluose prieš jį arba remiantis ja grasinama ir kompromituojama.

Gali būti kuriamos prieš asmenį nukreiptos grupuotės, skatinančios įžeidinėti, žeminti, skleisti melą apie nepilnametį, palaipsniui įtraukiant kuo daugiau interneto vartotojų.

Labai dažnai patyčios iš kompiuterio persikelia į telefoną – taip auka tampa dar labiau persekiotojų pasiekiama.

Labai dažnai nepilnamečiai internete bendrauja su nepažįstamaisiais, apsimetusiais „draugais“, nuo kurių vėliau nukenčia, tačiau dėl to bijo prisipažinti tėvams. Jie baiminasi, kad tėvai jų nesupras, kad nubaus, gėdinasi papasakoti apie tai, kad sulaukė iš naujų „draugų“ kvietimų žaisti įtartinus žaidimus, kad buvo viliojami susitikti nežinomose vietose dėl „įdomių užsiėmimų“, dalyvauti fotosesijose, filmų peržiūrose, kviečiami pabūti filmų herojais ir nusifilmuoti. Daugeliu atvejų nepilnamečiai stengiasi į tai nekreipti dėmesio, ignoruoti. Kartais dėl to sulaukia grasinimų, patyčių, prasideda jų persekiojimas, kuris su laiku įgauna pagreitį. Dažniausiai įbauginti vaikai tyli, kankinasi, nežino, kaip pasielgti. Anoniminis naujas „draugas“ tampa įkyriu persekiotoju, kurio sunku atsikratyti.

Kaip atskleidžia tarptautiniai tyrimai (www.missingkids.com), kibernetiniais priekabiautojais dažnai būna suaugę vyrai, turintys išsilavinimą ir geras pajamas, išmanantys kompiuterį bei kitas informacines technologijas, dažnai patys turintys šeimas ir vaikų.

Kaip pasireiškia kibernetinis priekabiavimas (persekiojimas)?

Dažniausiai iš pradžių vaiko pažintis su nepažįstamu asmeniu, kuris nori būti draugu, atrodo visai nekaltai.

Nepažįstamas naujas „draugas“ – kibernetinis persekiotojas – bendraudamas su vaiku stengiasi iš jo išgauti kuo daugiau informacijos apie patį vaiką (kur gyvena, su kuo gyvena, kur dirba tėvai ar globėjai, ką veikia laisvalaikiu, kuo domisi, kiek draugų turi).

Kibernetinis persekiotojas seka vaiko interneto puslapį, komentuoja jo pateiktą informaciją, stengiasi „palaikyti“ vaiką nesėkmių metu ir taip su juo susidraugauti.

Persekiotojas, apsimetęs bendraamžiu ar paaugliu, pasiprašo vaiko, kad šis įtrauktų jį į artimų draugų sąrašą.

Tapęs artimu draugu, priekabiautojas suaktyvina susirašinėjimą su vaiku, labai greitai žinutes perkelia iš kompiuterio į telefoną ir taip žino kiekvieną vaiko žingsnį.

Priekabiautojas, bendraudamas su nepilnamečiu, apiberia jį įvairiausiais pažadais, kurie bus išpildyti, jei šis jo klausys ir neišsižadės draugystės.

Priekabiautojas pradeda siųsti nepilnamečiui nuotraukas su užfiksuotomis gyvūnų poravimosi akimirkomis ir laukia jo reakcijos. Vėliau siunčiamos erotinio pobūdžio nuotraukos. Taip palaipsniui įgaunamas nepilnamečio pasitikėjimas ir vaikas pratinamas prie seksualinio išnaudojimo.

Nepilnametis gali sulaukti žinučių, kviečiančių įsitraukti į pavojingus internetinius žaidimus ar lošimus, jam nepaklusus, gali būti persekiojamas, o paklusus – žlugdomas.

Nepilnamečio paskelbta informacija, nuotraukos prieš jo valią ar jam nežinant gali būti persiųsta įvairioms pažinčių svetainėms, grupuotėms ar asmenims, susijusiems su vaikų seksualiniu išnaudojimu, prekyba žmonėmis, narkotikais bei kita nusikalstama veika.

Kibernetinis priekabiautojas dažniausiai apie save suteikia labai nedaug informacijos ir paprastai ji būna išgalvota. Pasidomėję apie tokį asmenį vaiko tėvai (globėjai) ar kiti artimieji dažniausiai nieko neranda, o jei ir aptinka, tai būna sukurtas „netikras“ asmens profilis, iš kurio apsimetėlis bendrauja su vaiku.

Patarimai tėvams (globėjams, rūpintojams), kaip apsaugoti vaiką nuo kibernetinių patyčių ir priekabiavimų

Pirmiausia būkite tolerantiški savo vaikui, gerbkite jo nuomonę, išklausykite jį ir nedarykite skubotų išvadų.

Domėkitės vaiko gyvenimu socialiniuose tinkluose.

Nebauskite vaiko už atvirumą, bet stenkitės kuo daugiau sužinoti apie naujus draugus, įgaukite pasitikėjimo ir dažniau teiraukitės apie jų draugystę.

Paaiškinkite vaikui apie asmens duomenų viešinimo ir fotografijų skelbimo socialiniuose tinkluose galimas neigiamas pasekmes. Perspėkite, kad vaikas nesiregistruotų suaugusiųjų interneto svetainėse.

Pastebėję patyčias prieš vaiką (nebūtinai savąjį), nedelsdami reaguokite, pasiūlykite pagalbą – taip padėsite vaikui jaustis saugiau.

Pakalbėkite su vaiku apie patyčias, suteikite jam informacijos apie tai, kokioje erdvėje jas galima sutikti, kaip į jas reiktų reaguoti. Išgirskite vaiko nuomonę apie patyčias, aptarkite, kaip galima būtų jų išvengti bei kokia žala daroma vaikui, jei iš jo tyčiojamasi.

Kalbėkitės su vaiku ne tik apie patyčias internetu, bet ir apie galimą seksualinį priekabiavimą internetu be fizinio kontakto (žinučių pavidalu, komentaruose, elektroniniuose laiškuose, forumuose).

Nebūkite nuošaly ir prisidėkite prie sveikesnės psichosocialinės aplinkos kūrimo mokykloje, aktyviai dalyvaukite rengiamose kampanijose prieš patyčias bei kibernetinį persekiojimą.

Palaikykite ryšį su mokytojais, dalyvaukite susirinkimuose, patarkite mokyklos administracijai įdiegti saugumo priemones, užtikrinančias saugią prieigą prie saugomų mokinių atvaizdų, patvirtinti naudojimo taisykles.

Stebėkite savo vaiko elgesį. Įtarę, kad jis pasikeitė, pasikalbėkite apie tai su juo, sužinokite, kas jį slegia, aptarkite susidariusios situacijos sprendimo būdus.

Visada rodykite rūpestį savo vaikui ir kad jis gali jumis pasikliauti bei kalbėtis įvairiomis temomis.

Imkitės saugumo priemonių, kad apsaugotumėte vaiką nuo interneto persekiotojų, įsigykite specialią programinę įrangą, ribokite internetinius puslapius, ribokite buvimo internete laiką. Tačiau prieš tai paaiškinkite vaikui, kad tai darote norėdami apsaugoti jį nuo nepažįstamų ar apsimetusių draugais asmenų, o ne ribojate asmeninį gyvenimą.

Pastebėję kibernetinių patyčių ar priekabiavimo (persekiojimo) apraiškas, informuokite šias institucijas, atsižvelgdami į vaikui padarytos dvasinės žalos pobūdį, trukmę, specifiką: mokyklos vadovą, interneto svetainės administratorių, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, savo savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių, savo miesto psichologinę-pedagoginę tarnybą, Ryšių reguliavimo tarnybą, praneškite karštąja linija tinklalapyje „Draugiškas internetas“. Vaikai ir paaugliai gali kreiptis pagalbos patys į Vaikų liniją nemokamu tel. 116 111 kasdien nuo 11 iki 23 val., Jaunimo psichologinės paramos centrą, Jaunimo sveikatos tinklą – supažindinkite juos su šia informacija.

Kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, kibernetinis vaikų persekiojimas yra auganti problema visame pasaulyje. Lietuva nėra išimtis. Todėl būtina šviesti ir tėvus, ir vaikus, suteikti kuo daugiau informacijos apie apsaugos instrumentus bei naujas informacines technologijas, galinčias užtikrinti vartotojo saugumą. Nemažai nemokamos informacijos galima rasti tam specialiai sukurtame tinklalapyje „Kids safety by Kaspersky“ bei leidiniuose: „Vaikų privatumo apsauga internete“, „Vadovas tėvams apie vaikų apsaugą internete“, „Smurto prieš vaikus diagnostikos metodinės rekomendacijos“ ir kt. Rekomenduojamuose tinklalapiuose ir leidiniuose pasakojama ne tik apie naujas technologijas, galinčias užtikrinti aukštą saugumo lygį, bet ir apie tai, kaip papasakoti vaikui apie grėsmes internete, kokių imtis priemonių patyrus kibernetines patyčias ar persekiojimą, kaip bendrauti su vaikais ir kaip pamokyti juos bendrauti socialiniuose tinkluose.

Tad kviečiame tėvus (globėjus, rūpintojus) daugiau domėtis šia nematoma smurto forma ir dėti visas pastangas, kad mūsų vaikai būtų saugūs ne tik realiame pasaulyje, bet ir virtualioje erdvėje.

 

Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro informacija

 

Medikai jau skaičiuoja erkiniu encefalitu užsikrėtusius ligonius. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmas šios sunkios erkių platinamos ligos atvejis šiemet užregistruotas balandžio viduryje. Iš viso šiemet Lietuvoje EE susirgo septyni asmenys nuo 35 iki 73 m. amžiaus. Užsikrėtusiųjų yra Vilniaus, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kauno rajonuose, Palangoje.

Pernai didžiausias sergamumas EE registruotas Utenos apskrityje. Pernai EE Lietuvoje susirgo 384 asmenys, 2 iš jų mirė, Laimo liga susirgo 2293 asmenys.

Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis pernai buvo mažesnis nei užpernai (2017 m.), manoma, dėl erkėms nepalankių klimatinių sąlygų – itin sausos vasaros, vis dar išlieka didelis – 13,7 atv./ 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.

Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu.

Žmonės gali užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV) ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną EEV žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. EE ir LL liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Nors efektyviausia apsaugos nuo EE priemonė – skiepai, nuo LL vakcinos nėra, todėl labai svarbu tinkamai elgtis, t.y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių, naudoti repelentus.

 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrO informacija

 

 

 

GEGUŽĖ, 2019
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Pagalba telefonu