Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras) Išsaugoti, tai kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti. (Ovidijus)

Rugsėjo 14 dieną Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai organizavo savižudybių prevencijos mokymus „safeTALK“, skirtus asmenims, norintiems išmokti atpažinti išgyvenančius krizę ir tinkamai reaguoti į savižudišką elgesį, nukreipti žmogų pagalbos link. Mokymus vedė organizacijos „LivingWorks Education“ paruošti ir sertifikuoti specialistai - lektoriai Mantas Jeršovas ir Rytis Rakauskas.

Keturių akademinių valandų mokymai „safeTALK“ yra akredituoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvai pritaikyta mokymų programa sukurta tarptautinės organizacijos „LivingWorks Education“ vyksta visoje Lietuvoje. Ji nuolat atnaujinama remiantis naujausiais pasauliniais moksliniais tyrimais ir praktiniais įgūdžiais savižudybių prevencijos srityje.

Mokymuose dalyvavo 29 specialistai iš Jonavos rajono ugdymo įstaigų, savivaldybės administracijos, Socialinių paslaugų centro, Vaiko ir šeimos gerovės centro, Pirminės sveikatos priežiūros centro bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato. Jiems buvo išduodami tarptautiniai sertifikatai.

Siekiant įgyvendinti savižudybių prevenciją Jonavos rajone, kitais metais taip pat bus organizuojami mokymai „SafeTALK“ Jonavos rajono gyventojam, įstaigų, įmonių darbuotojams, nevyriausybinių organizacijų atstovams ir kitiems norintiems geriau suprasti savižudybių problemą.

Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Simona Pyragytė

Š. m. rugsėjo 10 d. minima tarptautinė savižudybių prevencijos diena. Pasaulinės sveikatos organizacijos vertinimu, pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkst. žmonių. Tikėtina, kad per metus iš gyvenimo pasitraukti bando dar bent 25 kartus daugiau asmenų. Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones. Lietuvoje yra taip pat opi problema. Įvairios valstybinės ir savivaldybių įstaigos, nevyriausybinės organizacijos bei žiniasklaidos priemonės dirba, veikdamos įvairiuose prevencijos lygiuose, ir stengiasi sumažinti šią skaudžią Lietuvai problemą.

Kiekvienam žmogui įvairiais gyvenimo etapais gali kilti minčių apie savižudybę. Priežastys gali būti pačios įvairiausios: finansiniai sunkumai, depresija, netektys, patyčios, nutrūkę santykiai, bet kuri kita priežastis. Savižudybė yra procesas – vienas po kito patiriami skausmingi išgyvenimai sukelia nuolatinę psichologinę kančią. Daug sunkumų bandančiam įveikti žmogui savižudybė gali atrodyti vienintelė išeitis. Aišku ji yra klaidinga. Jį drasko prieštaringi jausmai: noras gyventi ir pasiryžimas mirti. Kad ir kas būtų atsitikę, net ir vienas nuoširdus pokalbis gali sumažinti kančią ir išgelbėti gyvybę.

Kaip jaučiasi žmogus norintis nutraukti savo gyvenimą? Jaučiasi našta kitiems, kaip spąstuose. Dažniausiai nemato prasmės gyventi, užsimena, kad jo/jos greit nebus. Patiria nepakeliamą skausmą.

Požymiai, rodantys, kad gali žmogus pagalvoti apie savižudybę: depresija, interesų praradimas, desperacija (neviltis, didelis nusiminimas), susierzinimas, bejėgiškumas, nerimas, ilgesys, padidėjęs alkoholio ir/ar vaistų vartojimas, savižudybės būdų/priemonių paieška, demonstruojamas neatsargus elgesys, atsitraukimas nuo įprastos veiklos, nemiga/mieguistumas, brangių daiktų atidavimas, agresyvus elgesys, artimų žmonių lankymas, siekiant atsisveikinti.

Patiriantis sunkumus ir pagalvojantis apie savižudybę gali būti bet kuris artimoje aplinkoje gyvenantis žmogus, todėl labai svarbu žinoti, atkreipti dėmesį į žmogaus elgesio pasikeitimus ir kreiptis pagalbos.

Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomnės sveikatos stiprinimo specialistė Simona Pyragytė

Parengta pagal tinklapio www.tuesi.lt informaciją

 

Vis augant elektroninių cigarečių vartojimui, visuomenė turėtų nepasitikėti skleidžiama prieštaringa informacija ir elgtis apdairiai. Ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai nėra išaiškintos. Nėra pakankamai ištirtas elektroninių cigarečių skysčiuose esančių medžiagų toksiškumas. Nemažai atliekamų tyrimų, kuriuose teigiama, kad e. cigaretės nėra žalingos, rėmė cigarečių industrijos atstovai, kituose moksliniuose straipsniuose, kuriuose nėra deklaruotų pašalinių interesų, teigiama, kad e. cigaretės yra žalingos.

Nors tyrimų apie ilgalaikes elektroninių cigarečių rūkymo pasekmes trūksta, tačiau duomenų apie trumpalaikius rūkymo padarinius ir sukeliamus simptomus daugėja. Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organizmo sistemų sutrikimų simptomais pradėjus vartoti elektronines cigaretes ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios. Dažniausiai jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai, burnos ir gleivinės pakenkimai, pakilusiu kraujo spaudimu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ir daugybe kitų simptomų.

Atlikti tyrimai rodo, kad ant elektroninės cigaretės pakuotės nurodytasis nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus elektroninėje cigaretėje esančio nikotino kiekio. Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse svyruoja nuo 0 iki 48 mg/ml. Tuo tarpu vidutinio stiprumo cigaretėje yra 0,7 mg nikotino. Be to, net rūkant tą pačią elektroninę cigaretę, iškvepiamuose dūmuose nikotino kiekis gali smarkiai svyruoti ir kaskart būti vis kitoks. 2009 m. JAV maisto ir vaistų administracijos atlikti tyrimai parodė, kad elektroninėse cigaretėse yra randama kancerogeninių ir kitų nuodingų medžiagų, keliančių pavojų inkstų veiklai, nervų ir kvėpavimo sistemoms. 2013 m. JAV Kalifornijos universitetas nuodugniai ištyrė elektroninių cigarečių aerozolio sudėtį. Buvo rasta sidabro, geležies, aliuminio, silikato dalelių ir mikroskopinių alavo, chromo bei nikelio dalelių. Šių medžiagų koncentracija buvo didesnė arba tokia pati kaip ir tabako cigarečių dūmuose, todėl tyrėjai teigia, jog e. cigaretės nėra sveikesnė alternatyva klasikinėms cigaretėms.

Maltoje elektroninės cigaretės jau pripažintos tabako gaminiu ir joms taikomi visi tabako gaminių apribojimai. Jungtinėje Karalystėje šį produktą, kaip pagalbinę priemonę metant rūkyti, pardavinėti draudžiama.

Nėra nežalingo rūkymo būdo, todėl net ir pakeitęs įprastas tabako cigaretes cigaru, pypke, kaljanu ar elektronine cigarete, neišvengsite su rūkymu susijusios rizikos sveikatai.

 

Danutė Kačegavičienė, Jonavos r. sav. visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos priežiūrą mokykloje

Nuotrauka: www.ntakd.lt


Lietuvoje sukurta programėlė, kuri padės suvaldyti nerimą

Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

„Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

„Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

 

RUGSĖJIS, 2019
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30

Pagalba telefonu