Ar pastebėjote, kad pabuvus gamtoje dažnai pasijuntame ramesni, o mintys tampa aiškesnės? Tai ne atsitiktinumas. Tyrimai rodo, kad sąmoningas buvimas gamtoje gali:
- mažinti streso, nerimo ir depresiškumo simptomus;
- gerinti dėmesio koncentraciją (prieš atliekant susikaupimo reikalaujančias užduotis pravartu pabūti gamtoje);
- didinti kūrybiškumą;
- prisidėti prie greitesnio sveikimo proceso.
Būvimas gamtoje veikia ne tik psichologiškai, bet ir fiziologiškai. Ypač spygliuočių miškai išskiria natūralias lakias medžiagas (fitoncidus), kurios gali prisidėti prie streso pojūčio mažinimo – todėl miške dažnai greičiau „nurimsta galva“.
Vasarą turime ypač daug galimybių patirti teigiamą gamtos poveikį. Tačiau svarbu ne tik būti gamtoje, bet ir KAIP joje būname. Dažnai vaikščiodami galvojame apie darbus, naršome telefone ar skubame į tikslą, todėl dalis patirties praeina nepastebėta. Sąmoningas buvimas gamtoje – tai dėmesio sutelkimas į tai, ką matome, girdime, užuodžiame ir jaučiame. Tokiu būdu galime patirti ramybės jausmą, lėtesnę laiko tėkmę.
Išbandykite šias paprastas sąmoningo būvimo gamtoje praktikas:
🔸 Eidami miesto taku ar parku atkreipkite dėmesį ir stebėkite viską, kas juda gamtoje – medžių lapus, žoles, debesis, vabzdžius, paukščius.
🔸 Vaikščiodami miške sutelkite dėmesį į savo pojūčius. Ką girdite? Ką užuodžiate? Kokius paviršius liečiate? Kokias spalvas ir formas matote aplink save?
🔸 Jei jaučiate įtampą, nerimą ar emocinį nuovargį, skirkite bent 30 minučių buvimui gamtoje. Net trumpas pasivaikščiojimas gali padėti nusiraminti ir atgauti jėgas.
🔸 Būdami gamtoje atidėkite elektroninius įrenginius. Kuo mažiau blaškymosi, tuo lengviau išlikti „čia ir dabar“ ir patirti visą gamtos teikiamą naudą.
Jei ryšys su gamta pastaruoju metu buvo nusilpęs, leiskite sau jį atkurti pamažu. Kuo dažniau sąmoningai leidžiame laiką gamtoje, tuo lengviau pastebime jos teigiamą poveikį savijautai. Vasara – puikus metas šiam ryšiui stiprinti.