Rugsėjo 29-oji devyniasdešimtyje pasaulio valstybių minima kaip Pasaulinė širdies diena, kurios 2014 m. šūkis „Vienaspasaulis. Vieni namai. Viena širdis“
Visuomenėssveikatos biuras kviečia ir ragina visus 40–55 metų vyrus ir 50–65 metų moteris vieną kartą per metus nemokamaipasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Kadangi sergančiųjų skaičius kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje nemažėja, nuo 2006m. veikia „Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa, skirta 40–55metų vyrams ir 50–65 metų moterims“.
Šiosprogramos dėka gyventojams pasitikrinti sveikatą nieko nekainuoja, o profilaktinės patikros metu galimanustatyti ligas ankstyvosiose stadijose, sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, insultu, periferinių arterijų tromboze ir kt.), išaiškinti jau sergančius, bet dar nejaučiančiussveikatos sutrikimų, ateroskleroze, cukriniu diabetu, tokiu būdu siekiant užkirstikelią šių ligų raidai ir jų komplikacijoms, bei išvengti ankstyvų mirčių ir sumažinti gydymo išlaidas.
Dėl dalyvavimo programoje reikėtųkreiptis į savo šeimos gydytoją.
Apieširdies ir kraujagyslių (kraujotakos sistemos) ligas
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nepaisant medicinos laimėjimų, šios ligos yra dažniausia mirties priežastis ir nuo jų miršta daugiau kaip pusė visų mirusiųjų žmonių. Kasmet pasaulyje jos nusineša 17,3 mln., oLietuvoje daugiau nei 23,1 tūkst. gyvybių. Šalyje kasmet daugėja jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių, sergančių kraujotakos sistemos ligomis.
Šiomis ligomis galima susirgti nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Kraujotakos sistemos ligos gali išsivystyti ir iki gimstant (pasaulyje kasmet gimsta 1 mln.naujagimių su įgimta širdies yda).
Kraujotakos sistemos ligos nėra užkrečiamos
Kraujotakos sistemos ligos, kaip ir visos kitos lėtinėsne infekcinės ligos (kasmet augantis sergamumas piktybiniais navikais, cukrinis diabetas,alerginės, autoimuninės ligos, psichikos ir elgesio sutrikimais,neurodegeneracinės ligos ir kt.), nėra užkrečiamos, bet pasaulio mokslininkaieilės tvarka įvardijo 7 bendruosius rizikos veiksnius, daugiausiai skatinančius ir lemiančiusšių ligų atsiradimą. Tai žmogaus elgsenos ir gyvenimo būdo veiksniai:
· padidėjęs ir nekontroliuojamas arterinis kraujospūdis,
· tabako beialkoholinių gėrimų vartojimas,
· padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje,
· antsvoris,nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas,
· mažas fizinis aktyvumas, vien dėl kurio stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonai žmonių.
Apie lietuvių sveikos gyvensenos įpročius
Tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos suaugę gyventojai nepakankamai valgo daržovių, daugėja nutukusių ir antsvorio turinčių žmonių (ypač vyrų), tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų gana paplitę žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas, tabako rūkymas).
Džiugina tik tai, kad pastaraisiais metais didėja laisvalaikio metu sportuojančių šalies gyventojų (bent puse valandos kasdien 4 dienas per savaitę mankštinasi apie 30 proc. šalies gyventojų).
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad
apie 80 proc. širdies – kraujagyslių susirgimų, 90 proc. tipo diabeto ir 30 proc. onkologinių susirgimų gali būti išvengta jei visuomenė:
· nerūkytų,
· laikytųsi taisyklingos mitybos principų,
· ir būtų fiziškai aktyvi.
Ir labai svarbu sveiko gyvenimo būdo mokyti vaikus, nes tik sveiki vaikai tampa sveikais suaugusiais.
Sveikatos stiprinimas ir sveika gyvensena – tai gera investicija į savo ir savo vaikųbūsimus kokybiškus gyvenimo metus.
Rūta Pugačiauskienė,
Jonavos visuomenės sveikatosbiuro
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
2014 m. rugsėjo 25 d.
