Sausio 10 d. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) sukanka 25 metai. Valstybinė ligonių kasa ir šiuo metu Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose bei Klaipėdoje veikiančios teritorinės ligonių kasos, atstovauja pacientų, apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu interesams. Svarbiausias ligonių kasų tikslas – užtikrinti, kad visi pacientai gautų gydymo paslaugas ar vaistus, kuriuos jiems garantuoja privalomasis sveikatos draudimas.
„1992-ųjų sausio 10 d. tuometinio Sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko įsakymu buvo įsteigta VLK. Nors nuo VLK įsteigimo įvyko nemažai pokyčių, VLK lieka viena iš svarbiausių institucijų sveikatos priežiūros sektoriuje, kuri padeda užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai gautų reikiamas gydymo paslaugas nemokamai”, – sako VLK Informacinių technologijų departamento direktorius, laikinai vykdantis VLK direktoriaus funkcijas Aurimas Baliukevičius.
VLK Informacinių technologijų departamento direktorius, laikinai vykdantis VLK direktoriaus funkcijas Aurimas Baliukevičius. VLK nuotrauka.
Ligonių kasos atsako už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas (jų planavimą, administravimą, panaudojimo kontrolę, šio biudžeto vykdymą), Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą, teritorinių ligonių kasų veiklos koordinavimą ir kita. Tai reiškia, kad ligonių kasos yra atsakingos už tai, kad fonde sukauptos mokesčių mokėtojų lėšos būtų panaudojamos teisėtai ir efektyviai, bet ir neviršijant biudžeto galimybių – visada laikantis nustatyto reglamentavimo.
Per visus ligonių kasų veiklos metus augo sveikatos priežiūros finansavimo galimybės. „Pirmą kartą PSDF biudžetas, kurio lėšomis finansuojama apdraustųjų sveikatos priežiūra, buvo patvirtintas 1997-aisiais, įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymui. Tais metais jį sudarė tik apie 0,4 mlrd. eurų. Planuojama, kad šiemet jis sudarys apie 1,57 mlrd. eurų. Per visus šiuos metus išaugęs PSDF biudžetas leido daugiau lėšų skirti įvairioms prevencinėms programoms, medicinos paslaugoms, kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos ir ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti”, – teigia A. Baliukevičius.
Pasak jo, Lietuvos sveikatos sistema susiduria su tais pačiais iššūkiais kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys – senstanti populiacija, ilgėjanti gyvenimo trukmė, poliligotumas, brangstančios sveikatos priežiūros technologijos. „Todėl būtina nuolat ieškoti inovatyvių būdų, kaip efektyviau ir racionaliau naudoti PSDF biudžeto lėšas ir teikti kuo didesnę naudą žmonėms”, – sako A. Baliukevičius.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
