Tai ūmi, ypač užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, pavojinga ir vaikams, ir suaugusiesiems. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.
Tymais serga tik žmonės, todėl ši liga gali būti visiškai likviduota. Šį susirgimą pasaulyje siekiama visiškai pašalinti ir sunaikinti. Pasaulio Sveikatos Organizacija paskelbė, kad iki 2015 m. Europos regione šio susirgimo turi nelikti, tačiau tiek ES šalyse, tiek Lietuvoje pastaraisiais metais tymai pasireiškia protrūkiais.
Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos. Protrūkiai ir susirgimų tymai skaičiaus didėjimas registruojamas šalyse, kur paskiepijama nepakankama dalis gyventojų – Olandijoje, Ukrainoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje. Šiose šalyse tymai paprastai plinta tam tikrose gyventojų grupėse, kurios nusistačiusios prieš skiepus.
Didžiausias sergamumas šia liga 2013 m. registruotas Pakistane (gegužės 1 d.) 25401 atvejai, iš jų 146 ligoniai mirė. Gruzijoje (gegužės 22 d.) susirgo 3787 asmenys, 2 mirė. Jungtinėje Karalystėje (gegužės 15 d.) susirgo 1500 asmenų, 1 mirė. JAV (balandžio 11 d.) susirgo 27 asmenys (ECDC-MedISys, PSO duomenys).
Apie sergamumą tymais Lietuvoje
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis šiais metais Lietuvoje laboratoriškai patvirtintas pirmasis tymų atvejis – susirgo 33 metų žmogus. Kovo 8 d. pacientas pasijuto blogai: vargino kosulys, sloga, konjunktyvitas, pakilo temperatūra, atsirado bėrimas, kovo 15 d. kreipėsi į gydymo įstaigą. Paciento skiepijimo būklė nežinoma. Jis teigia neturėjęs kontakto su tymais sergančiais asmenimis. Pilietis vasario mėnesį lankėsi Tailande.
2013 m. Lietuvoje registruoti 35 tymų atvejai, iš jų du įvežtiniai (susirgo iš užsienio grįžusios motina ir dukra). Dauguma pernai susirgusių Lietuvoje buvo visiškai neskiepyti, arba skiepyti tik 1 vakcinos doze.
Kaip plinta tymai
Dažniausiai sergama rudenį ir pavasarį. Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, iš kurio tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis (iš viso 4-7 dienas). Virusas labai lakus, todėl, nesiėmus specialių priemonių, jis greitai plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan.
Virusas labai jautrus ultravioletiniai radiacijai, todėl lauke tikimybė užsikrėsti labai maža.
Kokie yra tymų simptomai?
Tymų inkubacinis periodas (nuo užsikrėtimo pradžios iki pirmųjų simptomų pasireiškimo) trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas).
Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.
Sergantį būtina izoliuoti visą ligos laiką – nuo katarinio laikotarpio pradžios iki penktos dienos nuo bėrimo pradžios.
Koks gydymas?
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas tik simptominis gydymas.
Skiepijimas viena ekonomiškai efektyviausių profilaktikos priemonių
Skiepijimas – tai būdas apsaugoti organizmą, šeimos narius, visuomenę nuo pavojingų užkrečiamų ligų, stabdyti jų plitimą. Įskiepijant vakciną siekiama, kad organizmas taptų atsparus konkrečiai ligai, t. y. įgytų imunitetą prieš ją. Vakcina gali užkirsti kelią užkrečiamajai ligai arba palengvinti jos eiga, apsaugoti nuo sunkių komplikacijų.
Mažėja pasiskiepijusių – auga sergamumas
Skiepais kovojant su užkrečiamosiomis ligomis pasaulyje pasiekta didelių pergalių – 1980 m. visame pasaulyje suvaldyti raupai, 2002 m. Europa sertifikuota kaip „laisva nuo poliomielito sukėlėjo“.
Tymais suserga iki 95 proc. nesirgusių ar neskiepytų, kontaktavusių su sergančiaisiais tymais, asmenų.Šio viruso plitimą ir protrūkius sustabdyti galima tik vykdant sistemingą vakcinaciją, savavališkai nepažeidinėjant rekomenduojamų vaikų skiepų kalendorių schemų.
Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų, Lietuvoje – nuo 1964 metų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo tymų būtų paskiepyta 97 proc. populiacijos. Lietuva šį rodiklį jau buvo pasiekusi 2005 m., kai buvo paskiepyta net 98 proc. vaikų ir sergamumas šia liga buvo suvaldytas. Nuo 2005 m. kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų, o nuo 2009 m. skiepijimo apimtys ėmė dar labiau mažėti. 2012 m. duomenimis, Lietuvoje nuo tymų (kartu ir nuo raudonukės bei parotito) buvo paskiepyta tik 92 proc. vaikų.
Kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus dažniausiai tymais neserga, jeigu jų motinos turėjo tymų antikūnių, kuriuos per placentą perdavė vaisiui. Lietuvoje, pagal nacionalinį skiepų kalendorių nuo tymų, parotito, raudonukės ir dar septynių užkrečiamųjų ligų vaikai skiepijami valstybės lėšomis 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Vaikams skiepyti naudojama kombinuota tymų – epideminio parotito – raudonukės (MMR) gyvų susilpnintų virusų vakcina.Įskiepijus dvi šios vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.
Skiepai nuo tymų tie vaikams, tiek suaugusiems išvengti ligos padeda ir tuomet, jeigu po kontakto su sergančiuoju praėjo ne daugiau nei trys paros.
Dėmesio!
Taip pat nuo šios sunkios infekcinės ligos rekomenduojama pasiskiepyti ne tik visi nesirgusiems, neskiepytiems arba nepilnai skiepytiems vaikams, bet ir suaugusiems asmenims (ypač – prieš keliaujant į užsienį ar rengiantis į masines žmonių susikaupimo vietas). Dėl skiepų reikėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą.
Rūta Pugačiauskienė
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
