Minint pasaulinę tuberkuliozės dieną (kovo 24-ąją)
Europos regione tuberkuliozė – dažniausias AIDS žymintis susirgimas tarp suaugusių asmenų.
„Tuberkuliozė ir ŽIV infekcija yra tampriai susijusios. ŽIV infekcija didina TB atkryčių dažnį. Jei ŽIV užsikrėtęs žmogus suserga TB, suaktyvėja ŽIV dauginimasis, padidėja ŽIV infekcijos progresavimo greitis. Neretai tuberkuliozė tampa ŽIV infekuotų asmenų mirties priežastimi. Nustačius tuberkuliozę ŽIV infekuotam asmeniui, tuberkuliozės gydymas turi būti pradedamas iš karto“ (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas).
Pernai Lietuvoje tuberkulioze susirgo puse ŽIV infekuotų asmenų, kuriems nustatytas AIDS, prieš porą metų tokių asmenų buvo mažiau – apie trečdalis. ES šalyse šis rodiklis 2012 metais buvo žemesnis ir jo tendencija yra mažėjanti, Rytų Europos šalyse šios dvigubos infekcijos atvejų daugėja.
Paskutine ŽIV ligos stadija (AID), Lietuvoje pernai susirgo 44 ŽIV užsikrėtę asmenys ir tai dvigubai daugiau nei prieš porą metų (virš 40 proc. susirgusiųjų AIDS buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, dauguma gyvena Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse). Sergamumo AIDS rodiklis pastaraisiais metais augo ir yra didesnis už Europos vidurkį.
Iki šių metų sausio 1 d. Lietuvoje užregistruoti 2237 ŽIV infekcija užsikrėtę asmenys, iš kurių 334 susirgo AIDS, trečdalis iš susirgusiųjų AIDS jau yra mirę (pernai nuo AIDS mirė 26, užpernai 28).
Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu, asmenys, kuriems pirmą kartą diagnozuojama tuberkuliozė, tuberkuliozės atkrytis ar TB gydymo nesėkmė ir kt. atvejais yra tiriami dėl ŽIV infekcijos. Užpernai dėl ŽIV patikrinta 83,7 proc. visų naujai TB susirgusių pacientų, pernai – 56,3 proc. Europos šalių vidurkis siekia apie 75 procentus, tačiau labai gerą (90 proc.), patikros lygį buvo pasiekusios 10 Europos šalių (tarp jų Baltijos šalių nėra..).
Tuberkuliozės informacinės sistemos duomenimis, ŽIV paplitimas tarp naujų TB atvejų svyruoja: 2010 m. siekė 0,89 proc., 2012 – 2,5 proc., 2013 – 1,66 proc. Estijoje ir Latvijoje pastarasis rodiklis trigubai aukštesnis ir viršija ES šalių vidurkį (5,5 proc.).
Pernai antiretrovirusinė terapija ŽIV ligai gydyti buvo skirta 407 ŽIV infekuotiems asmenims, ligos gydymui vaistams skirta apie 5,7 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Pagal ULAC duomenis parengė
Rūta Pugačiauskienė,
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė