Kiek gali kainuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui fizinių asmenų veiksmais padaryta žala? Apie žalos PSDF biudžetui išieškojimo aspektus pasakoja Kauno teritorinės ligonių kasos (toliau -Kauno TLK) Teisės skyriaus vedėja Evelina Džiovenytė.
Kada ir kokiais atvejais fizinių asmenų veiksmais yra padaroma žala PSDF biudžetui?
Žala atsiranda tais atvejais, kai dėl fizinių asmenų nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, smurtinių nusikaltimų, nusikalstamų veikų transporto eismo saugumui), asmens tyčios ar nerūpestingumo nukentėjusiems asmenims yra suteikiamos iš PSDF biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Taip pat žala PSDF biudžetui atsiranda, kai asmuo, laikinai nuvykęs į bet kurią kitą Europos sąjungos valstybę, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, medicinos paslaugų gavimo metu tose valstybėse pateikia Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK) nebūdamas draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje.
Visais šiais atvejais teritorinės ligonių kasos ar Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau -VLK), apmokėjusios už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto, minėtas sumas išsiieško iš kaltų asmenų. Žalos dydis kiekvienu atveju priklauso nuo suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekio bei iš PSDF biudžeto apmokėtų sumų.
Kokia žala PSDF biudžetui dėl fizinių asmenų veiksmų buvo apskaičiuota Kauno TLK veiklos zonoje per 2013 m.?
Atsižvelgiant į glaudesnį bendradarbiavimą su ikiteisminio tyrimo, valstybės ar savivaldybės institucijomis, teismais, per 2013 m. Kauno TLK veiklos zonoje užregistruota žala PSDF biudžetui dėl fizinių asmenų veiksmų viršijo 2 mln. Lt.
Visuomenėje vis dar gajus suvokimas, jog asmuo neturi atlyginti žalos PSDF biudžetui už nukentėjusiems asmenims suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei nusikalstamos veikos padarymo metu pats asmeniškai buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Tai yra klaidinga nuomonė. Jei asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, tokiu atveju jis neturi mokėti už jam pačiam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau privalomasis sveikatos draudimas neapima civilinės atsakomybės. Jei dėl drausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens veiksmų nukenčia tretieji asmenys ir jiems yra suteikiamos iš PSDF biudžeto apmokamos paslaugos, kaltas asmuo žalą privalo atlyginti pats. Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Per 2013 m. Lietuvoje buvo užregistruota 18,3 proc. daugiau smurto artimoje aplinkoje atvejų nei per 2012 m. Ar turi būti atlyginama žala PSDF biudžetui, jei šeimos nariai neturi vienas kitam pretenzijų ir susitaiko?
Iš policijos komisariatų gaunama vis daugiau pranešimų įgyvendinant Smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Noriu pabrėžti, kad asmuo atsako už sutuoktinio, partnerio, svainystės ar kitais artimais ryšiais susijusių asmenų, taip pat asmenų, kartu gyvenančių ir tvarkančių bendrą ūkį, sveikatos sutrikdymą, jei nukentėjusiems asmenims suteiktos paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto, nepriklausomai nuo to, kad vėliau kaltininkas su nukentėjusiuoju susitaiko.
Pavyzdžiui, Kauno rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad moters sveikatą sutrikdė sutuoktinis. Kauno TLK baudžiamojoje byloje buvo pateikusi civilinį ieškinį dėl 609,88 Lt žalos atlyginimo. Kitu atveju – 2013 m. Kaišiadorių rajone pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sutrikdė motinos sveikatą. Žala PSDF biudžetui viršijo 9 tūkst. Lt.
Svarbu dar kartą paminėti, kad tiek smurto artimoje aplinkoje atvejais, tiek visais kitais atvejais, kai asmuo savo veiksmais ar neveikimu padaro žalą PSDF biudžetui, kaltininkas civilinės atsakomybės neišvengs.
Lietuvos Kelių policijos tarnybos duomenimis 2013 m. visose Kauno TLK veiklos zonos savivaldybėse (išskyrus Kalvarijos ir Raseinių) užregistruotų eismo įvykių skaičius, kuriuose nukentėjo asmenys, sumažėjo, tačiau ar mažėja eismo įvykių metu patiriamas žalos PSDF biudžetui dydis?
Įvertinus apskaičiuotos žalos PSDF biudžetui kitimo tendencijas ir permainas, pastebima, kad maksimalūs žalos dydžiai didėja. Ne išimtis yra ir eismo įvykių metu patiriama žala.
Pavyzdžiui, 2013 m. Marijampolės savivaldybėje įvykus eismo įvykiui apskaičiuota žala PSDF biudžetui viršijo 100 tūkst. Lt, kai tuo tarpu 2011 m. maksimali žalos suma, patirta vieno eismo įvykio metu, sudarė 53 tūkst. Lt. Šis eismo įvykis buvo įvykęs Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, žalą atlygino draudimo bendrovės. Jei transporto priemonės eismo įvykio metu nebūtų turėjusios galiojančio draudimo, tokiu atveju paminėtas sumas būtų tekę atlyginti automobilių savininkams ar valdytojams.
Minėjote, kad didėja maksimalūs žalos PSDF biudžetui dydžiai. Gal galite įvardinti sumas dėl neteisėto Europos sveikatos draudimo kortelės panaudojimo?
2013 m. Kauno TLK buvo gautas pranešimas iš VLK Tarptautinių ryšių skyriaus dėl neteisėto Europos sveikatos draudimo kortelės panaudojimo, kur žala PSDF biudžetui viršijo 23 tūkst. Lt. Kortele pasinaudojo Marijampolės mieste savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo. Minėta suma yra priteista ir perduota antstoliams išieškojimui. Jeigu asmuo nevykdys prievolės sumokėti priteistą sumą gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti jo turtą, pajamas). Kuo skolininkas ilgiau dels atlyginti teismo priteistą sumą, tuo labiau didės ir vykdymo išlaidos.
2011 m. ir 2012 m. didžiausia žala atitinkamai neviršijo 600,00 Lt (Kėdainių r. sav.), 7 tūkst. Lt (Kauno m. sav.)
Na, o kokią mažiausią sumą turėjo atlyginti kaltininkas sutrikdęs kito asmens sveikatą?
Nuo 2011 m. minimali apskaičiuota žalos PSDF biudžetui suma visais nusikalstamos veikos atvejais išliko ta pati ir sudarė 37,47 Lt, t. y. tiek, kiek 2011 – 2013 m. kainavo viena ambulatorinė gydytojo specialisto konsultacija.
Kokias aktualijas dėl žalos PSDF biudžetui išieškojimo 2013 m. galėtumėte paminėti?
2013 m. pradėtos žalos išieškojimo procedūros dėl maisto produktų saugos pažeidimų, kurių metu buvo sutrikdyta asmenų sveikata. Nustatytas vienas atvejis, kurio metu keturiems Kauno TLK veiklos zonos gyventojams buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto apmokėtos paslaugos dėl maisto produktuose buvusio salmoneliozės užkrato. Apskaičiuota žala – 6858,69 Lt. Šiuo metu yra išsiųstas raginimas dėl savanoriško žalos atlyginimo.
Taigi, žalą galima atlyginti savanoriškai. Kur tokiu atveju reiktų kreiptis?
Nustatytą žalą PSDF biudžetui galima atlyginti geranoriškai, pervedant pinigus į VLK atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba iki vykdomojo rašto pateikimo antstoliams atvykti į teritorinę ligonių kasą sudaryti sutarties dėl žalos atlyginimo dalimis.
