SPALIO 10 DIENA – PASAULINĖ PSICHINĖS SVEIKATOS DIENA – Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Ši diena minima norint paskatinti visuomenę įsigilinti į psichinės sveikatos problemas ir padėti tiems kuriems reikia pagalbos.

Paskutiniojo dešimtmečio moksliniais duomenimis Europoje ir visame pasaulyje didžiąją dalį sveikatos problemų sudaro psichikos ir elgesio sutrikimai. Tai tampa ekonomine našta valstybėms, o psichikos sveikatos apsauga – vienu iš didžiausių rūpesčių.

Psichinė sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte (PSO).

Beveik 50 milijonų Europos Sąjungos piliečių (tai – beveik 11 proc. gyventojų) turi psichikos sveikatos sutrikimų. Tiek depresija, tiek savižudybės yra vienos skaudžiausių ir aktualiausių problemų visose Europos Sąjungos šalyse. Psichikos sveikatos sutrikimai yra dažna neįgalumo priežastis. Daugėja vaikų ir jaunų žmonių, turinčių psichikos sveikatos problemų, dėl kurių jaunuoliai būna nepajėgūs dirbti.

Statistika negailestingai teigia, kad tarp Europos, šalių Lietuvoje vis dar didžiausias savižudybių skaičius. Šalyje vis daugėja psichikos sutrikimų ir ligų atvejų. Moterų psichinė sveikata 1,5 karto labiau pažeidžiama nei vyrų. Daug žmonių kenčia nuo nepriklausomybių alkoholiui ar narkotikams.

Suaugusiųjų bendras sergamumas šiomis ligomis Jonavos rajone 2012 metais buvo mažesnis nei 2013 m., tačiau išliko ženkliai didesnis nei Kėdainių rajone, Kauno apskrityje ir Lietuvoje.

1 pav. Sergamumas 2012 – 2013 m. (rodikliai 100 000 gyv.)

Šaltinis: Higienos instituto sveikatos informacijos centras

Lyginant 2012 su 2013 metus, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo rodikliai Jonavos rajone išaugo beveik dvigubai, taip pat 2013 m. išaugo savižudybių ir mirusių nuo alkoholio vartojimo gyventojų skaičius.

2 pav. Mirtingumas 2012 – 2013 m. (rodikliai 100 000 gyv.)

Šaltinis: Higienos instituto sveikatos informacijos centras

Kiekvienas žmogus kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu patiria stresą, nerimą, nusivylimą, baimę, kurie gali išderinti žmogaus psichinių procesų darną ir gali iššaukti psichikos sveikatos sutrikimus.

Psichikos sutrikimų turintiems žmonėms būtinas visuomenės supratimas ir palaikymas, būtina nugalėti įsišaknijusią išankstinę nuostatą dėl psichikos sveikatos sutrikimų ir tokių žmonių diskriminaciją bei stigmą.

Kas sukelia psichikos sutrikimus ar ligas?

Psichinę sveikatą sąlygoja socialiniai ir ekonominiai (nedarbas, menkos pajamos, išsilavinimas), psichologiniai (neigiami gyvenimo įvykiai, stresas) veiksniai, žmogaus elgsena ir gyvensena (neracionali mityba, svaiginamųjų medžiagų vartojimas, fizinio aktyvumo stoka).

Ne visi rizikos veiksniai, sukeliantys psichikos ligas, yra žinomi ir suprantami, bet dažniausiai įvardijamos šios priežastys: paveldimumas, nuolatinis stresas, nelaimingas įvykis asmeniniame gyvenime, piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis, skurdas, nedarbas, fizinė negalia.

Dažniausiai pasitaikančios psichikos sveikatos problemos: šizofrenija, stresas, nerimas, nervinė anoreksija, priklausomybės, savižudybės, depresija (per pastarąjį dešimtmetį tapusi populiariausia psichinių sutrikimų liga).

Depresija

Tai labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Susirgimo metu sulėtėja žmogaus mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla.

Depresijai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas. Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo). Taip pat svarbūs depresijos rizikos faktoriai yra nesaikingas alkoholio vartojimas, įtampa darbe, moksluose, ar kitoje socialinėje aplinkoje.

Depresijos apimti žmonės netenka susidomėjimo tais dalykais, kurie anksčiau buvo malonūs. Jie nebegali prisiversti eiti į darbą, jaučiasi kalti ir nepilnaverčiai. Kartais kenčiantieji nuo depresijos ima galvoti apie mirtį ir savižudybę.

10 įspėjamųjų ženklų (dažniausi depresijos požymiai)

Liūdesys (depresinis liūdesys gali pasireikšti kartu su beviltiškumu ir tuštumo jausmu. Galite pastebėti, jog nepriklausomai nuo jūsų pastangų, tiesiog negalite sukontroliuoti savo negatyvių minčių. Galite pradėti verkti be jokios aiškios priežasties).
Kaltė (sunkia depresija sergantys žmonės gali jaustis beverčiai ir bejėgiai. Ligą jie linkę matyti kaip silpnumo apraišką ir dėl to būti perdėtai savikritiški).
Dirglumas (dėl šio simptomo galite jaustis pikti, nekantrūs ar neramūs. Sunkia depresija sergantys žmonės dažnai išreiškia savo ligą per agresiją ar beatodairišką elgesį).
Psichiniai simptomai (jei sunkiai susikaupiate, priimate sprendimus ar atsimenate detales, tai galėtų būti depresijos požymiai. Taip pat jaučiama, jog sulėtėjo mąstymo procesai).
Fiziniai simptomai (dažnai pasitaiko skausmas, galvos skausmas ar virškinimo problemos, kurios neturi jokios kitos medicininės priežasties ir jų neveikia įprastas gydymas).
Energijos praradimas (jei jums depresija, gali būti, jog visą laiką jausitės pavargę. Sergantys pastebi, kad sulėtėja jų fiziniai sugebėjimai).
Susidomėjimo praradimas (paplitęs depresijos simptomas yra nesidomėjimas maloniais dalykais, tokiais kaip seksas, hobiai ar socialiniai ryšiai. Susidomėjimo praradimas gali pasireikšti ir pareigų nevykdymu bei kūno nepriežiūra).
Miego pakitimai (dažnai pasitaikantis požymis – ryte per anksti pabundama, vakare sunku užmigti arba miegas trunka per ilgai).
Apetito pokyčiai (dėl depresijos galima pradėti valgyti per daug arba per mažai. Įspėjamuoju ženklu galima laikyti kūno masės padidėjimą daugiau nei 5 proc. Vieni žmonės susidomėjimą maistu praranda, o kitiems tai tampa būdu depresiniams jausmams kompensuoti).
Mintys apie savižudybę (noras save žaloti yra rimtas depresijos simptomas ir į jį būtina žiūrėti rimtai. Jei galvojate apie savižudybę, kuo skubiau kreipkitės pagalbos).

Psichikos sveikatos problemos yra įveikiamos, išgydomos

Psichikos sveikatos sutrikimai – tai rimti susirgimai, kuriuos būtina gydyti. Psichinė liga keičia žmogaus mąstymą, emocijos, elgesį, ko pasėkoje jis nebegali gyventi normaliame ritme, į paprastus dalykus reaguojama neadekvačiai (per stipriai, arba jausmai išnyksta, žmogus gali jaustis nevisavertis, vienišas, nereikalingas, kenčia tyliai…).

Dažnai psichinė liga yra epizodiška: gali epizodas įvykti tik vieną kartą gyvenime ir žmogus toliau gyvens normaliu ritmu arba kartotis, bet su pertraukomis, kurių metu žmogus taip pat gyvena įprastu normaliu ritmu.

Kiekvieno susirgimo gydymo laikas yra skirtingas ir priklauso nuo ligos sunkumo, todėl svarbu kuo anksčiau kreiptis kvalifikuotos pagalbos.

Kur kreiptis pagalbos?

Psichologo, psichiatro konsultacija Jonavos r. psichikos sveikatos centre, adr.Žeimių g. 19, LT-55134 Jonava, Tel.: (349) 69027.
Pedagoginė psichologinė tarnyba teikia nemokamas paslaugas Jonavos rajono asmenims nuo 3 iki 18 metų (turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, jei mokosi), adr. Kauno g. 59, 55171, Jonava, tel. 8 349 52866.
Jonavos rajono socialinių paslaugų centras, teikia nemokamas paslaugas krizę išgyvenantiems žmonėms (smurto aukos ir kt.), adresas: Vasario 16-osios g. 31, LT-55164 Jonava, Tel. (8-349)54722; El. p. soc.centras@jonava.lt.
Prie Neries Anoniminių alkoholikų grupė, adr. J. Basanavičiaus g. 9, 55171 Jonava, tel.: (8 616) 82776.

Jeigu Tu arba Tavo draugas galvoja apie savižudybę skambink nemokamais emocinės paramos telefonais, kuriais pagalbą teikia savanoriai:

Nemokama anoniminė psichologinė linija (Vilties linija) 8 800 60700 visą parą
„Jaunimo linija“/ 8 800 28888 / visą parą
„Vaikų liniją“ / 8 800 11111 / kasdien nuo 11 iki 21 val.
„Linija Doverija“ (parama teikiama rusų kalba) / 8 800 77277 / I-V 16.00 – 20.00 val.
„Pagalbos moterims linija“ / 8 800 66366 / I-V 10:00 – 21:00 val.
„Vilties linija“ / 116 123 / visą parą

Ką būtina padaryti siekiant gerinti psichikos sveikatą

2013 m. spalio mėn. Vilniuje vyko konferencija „Psichikos sveikata: iššūkiai ir galimybės“ – ekspertinis pirmininkavimo ES Tarybai renginys. Konferencijoje dalyvavo apie 200 dalyvių iš Europos Sąjungos, šalių kandidačių, Europos laisvosios prekybos asociacijos bei Rytų partnerystės šalių.

Konferencijos išvados:

• Būtina, kad psichikos sveikatos paslaugos atitiktų šiandienos visuomenės poreikius: būtų modernios, nebrangios, saugios, atitinkančios amžiaus grupę, skatinančios bendruomeniškumą, užtikrinančios žmogaus teises ir nediskriminuojančios.

• Ypatingu prioritetu išlieka vaikų ir jaunimo psichikos sveikata. Čia svarbu investuoti į kokybiškas psichikos sveikatą užtikrinančias prevencines bei sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias visų vaikų ir jaunimo poreikius.

• Dabartinėje senėjančioje Europoje nepraranda aktualumo vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problemos. Turi būti sudarytos visos sąlygos, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų gyventi visavertį asmeninį, visuomeninį ir profesinį gyvenimą.

• Pabrėžtas naujoviškų prevencijos ir gydymo metodų diegimo poreikis, ypač nešvaistant lėšų, o veiksmingai investuojant Europos Sąjungos lėšas, laikantis šiuolaikinių visuomenės psichikos sveikatos ir gerovės principų bei remiantis geriausia praktika.

• Būtinas tinkamas psichosocialinių paslaugų finansavimas, siekiant užtikrinti teisę gyventi visavertį gyvenimą šeimoje ir bendruomenėje ir kartu pabrėžiant bendradarbiavimo su socialinės srities atstovais svarbą.

• Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimui ir gerovei užtikrinti būtina dirbti kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, kaip lygiaverčiais partneriais, naudotis psichikos sveikatos ekspertų rekomendacijomis, dalintis gerąja patirtimi, nuolat aptarti sveikatos sistemos naujoves, pažangą bei plėtros galimybes.

Daugiau informacijos psichikos sveikatos klausimais galite rasti šiose internetinėse svetainėse:

www.agora-fobija.lt – paramos ir pagalbos bendrija, teikianti informaciją apie pagalbą nerimo sutrikimais sergantiems žmonėms.
www.apa.org – Amerikos psichologų asociacija.
www.childdevelopmentinfo.com – pozityvios tėvystės internetinė svetainė. Informacija tėvams apie vaikų auklėjimą.
www.euro.who.int/mentalhealth – Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono internetinė svetainė.
www.enusp.org/index.htm – Europos psichiatrijos paslaugų naudotojų tinklas, suteikiantis psichiatrijos paslaugų naudotojams galimybę bendrauti, dalintis nuomonėmis, požiūriais ir patirtimi.
www.esmhd.org/eu – Europos kurčiųjų žmonių psichikos sveikatos bendrija. Tai tarptautinė nevyriausybinė organizacija, siekianti gerinti kurčių žmonių psichikos sveikatą Europoje.
www.eufami.org – tarptautinė, nesiekianti pelno, sergančiųjų psichikos ligomis šeimų asociacija.
www.gamian.eu – tarptautinė, nevyriausybinė organizacija, jungianti sergančiuosius, jų šeimos narius, slaugytojus, gydytojus specialistus, vyriausybės atstovus ir kitus žmones, kurie remia, padeda ar domisi sergančiųjų psichikos ligomis problemomis.
www.gencat.cat/salut/imhpa/Du32/html/en/Du32/index.html – Europos psichikos sveikatos stiprinimo ir psichikos sutrikimų prevencijos internetinė svetainė.
www.gip-global.org – Tarptautinė organizacija Globali iniciatyva psichiatrijoje.
www.lspzgb.lt – Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija.
www.mdac.info – nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti psichikos negalią turinčių asmenų teises Europos šalyse, siekianti lygių galimybių ir socialinės integracijos.
www.mentalhealth.com – internetinė psichikos sveikatos enciklopedija, skirta psichikos sveikatos srityje dirbantiesiems bei pacientams, kurie nori daugiau žinoti apie savo ligą, pacientų draugams ir šeimos nariams, plačiajai visuomenei.
www.mentalhelp.net – informacija apie psichikos sutrikimus bei psichikos ligų prevenciją.
www.mind.org.uk – Jungtinės Karalystės nacionalinė psichikos sveikatos asociacija.
www.psych.org – Amerikos psichiatrų asociacijos internetinė svetainė.
www.rethink.org – labdaros organizacija, siekianti gerinti psichikos ligomis sergančiųjų gyvenimo kokybę.
www.sane.org.uk – Jungtinės Karalystės psichikos ligų labdaros organizacija.
www.schizophrenia.com – pelno nesiekianti organizacija, suteikianti informaciją, pagalbą bei mokymus sergantiesiems šizofrenija.
www.mdac.info – žmonių, su psichikos negalia, teisių atstovavimo Europos šalyse centras.
www.mhe-sme.org – Psichikos sveikata Europoje. Organizacija skatinanti stiprinti psichikos sveikatą, psichinio nuovargio prevenciją ir pacientų, jų šeimos narių ir globėjų teises.
www.mind.org.uk – nacionalinė psichikos sveikatos asociacija (JK), siekianti užtikrinti psichikos neįgaliųjų teises, geresnį paslaugų prieinamumą, tobulinti teisės aktus, didinti socialinę integraciją, keisti darbdavių požiūrį į psichikos neįgaliuosius.
www.wfmh.org – pasaulinė psichikos sveikatos organizacija, kurios tikslas – informuoti visuomenę apie psichikos sutrikimus, užkirsti kelią psichikos ligoms, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
www.world-schizophrenia.org – pasaulinė šizofrenijos draugija.
www.power2u.org –Nacionalinis (JAV) žmonių su psichikos negalia atstovavimo centras.
www.psyobsor.org – šiuolaikinės psichiatrijos apžvalga. Elektroninė žurnalo versija, publikuojančio tekstus rusų kalba bei santraukas iš kitų šalių mokslinių žurnalų.

Internetinės svetainės apie patyčias ir jų prevenciją:

Nebūkime abejingi, išklausykite ir padėkite savo artimajam.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Rūta Pugačiauskienė,

visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Livija Griniova

SPALIO 10 DIENA – PASAULINĖ PSICHINĖS SVEIKATOS DIENA

Prevencinės programos

Draugaukime

Steigėjas