Pasidžiaukime pagaliau atėjusios žiemos malonumais – kad ir koks oras būtų už lango, stenkitės lauke kasdien praleisti ne mažiau kaip po valandą, ypač – saulėtomis dienomis. Būtų geriau, jeigu pasiimtume slides ar tiesiog išeitume pasivaikščioti į parką, eikime pėsčiomis į d
arbą, palydėkime vaikus į mokyklą. Slėpdamiesi nuo žiemos namuose, mes tik silpniname organizmo apsaugines jėgas, tampame neatsparūs šalčiui ir ligoms. Norėdami nesusirgti šaltuoju metų laiku nuolat stiprinkime imunitetą, racionaliai maitinkimės, pasirinkime šiam metų laikui tinkamą aprangą bei apavą, venkime didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų.
Žiemos mityba
Maisto racionas žiemą turėtų šiek tiek keistis. Esant šalčiams rekomenduojama valgyti kaloringesnį maistą ir gerti šiltus, saldžius gėrimus, nes tuomet organizmas pasigamina daugiau energijos, o kūnas ilgiau išlaiko šilumą. Pagrindiniu mitybos principu išlieka visiems puikiai žinoma mitybos piramidė, kuria vadovaujantis galima teisingai nustatyti, kiek ir ko turėtume valgyti. Žiemą taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti organizmo atsparumą didinantiems daržovėms ir vaisiams, riebiai žuviai. Šiuose produktuose esantys vitaminai ir maistinės medžiagos teigiamai veikia mūsų imuninę sistemą. Vieni svarbiausių vitaminų žiemą yra C, A, B6 ir E vitaminai.
• C vitamino šaltiniai: švieži citrusiniai vaisiai, erškėtuogės, šaltalankio uogos, rauginti ir žiediniai kopūstai, pomidorai, paprika, bulvės, špinatai, petražolės, javų ir sojos daigai.
• A vitamino šaltiniai: paukštiena, jūros žuvys, kiaušiniai, pienas ir jo gaminiai, sviestas, geltoni ir oranžiniai vaisiai bei daržovės (pvz., morkos, paprika, bananai, persikai, abrikosai).
• B6 vitamino šaltiniai: paukštiena, jautienos kepenys, avižiniai dribsniai bei rudieji ryžiai, žalios daržovės, bulvės.
• E vitamino šaltiniai: kruopos, kviečių daigai, rupių grūdų produktai, riešutai, avokadai, kukurūzai, žuvys, žirniai.
Atsparumą ligoms stiprina ir vanduo, kurio rekomenduojama išgerti apie 1,75 – 2 l per dieną, bei mineralinės druskos, pvz., kalcis, jodas, geležis, magnis, fosforas, natris.
• Kalcio šaltiniai: pienas ir jo gaminiai, sardinės, soja, brokoliai, riešutai.
• Jodo šaltiniai: jūros žuvys, jūros gėrybės, pienas, kiaušiniai, mėsa.
• Geležies šaltiniai: mėsos gaminiai (kepenys, inkstai, jautiena), rūpių miltų duona, bulvės, džiovinti abrikosai, sojų padažas.
• Magnio šaltiniai: kviečių sėlenos, javai, žalios lapinės daržovės, sėklos.
• Fosforo šaltiniai: riešutai, kiaušiniai, soja, pilnagrūdžiai javai.
• Natrio šaltiniai: valgomoji druska, dauguma daržovių (pvz., pomidorai, bulvės, salotos) ir vaisiai (daugiausia bananai).
Apie žiemos aprangą (nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga)
Apranga mūsų kūną saugo ir nuo peršalimo, ir nuo perkaitimo. Be šiltos aprangos sušalti galima ir per didelius šalčius ir esant artimai nuliui temperatūrai. Organizmui ypač nepalankus drėgnas oras, žema temperatūra ir šaltas vėjas. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys ir skruostai, todėl svarbu tinkamai pasirinkti šias vietas apsaugančius rūbus:
• Drabužiai neturi varžyti judesių, trikdyti kvėpavimo, kraujotakos;
• Patartina dėvėti natūralaus pluošto drabužius: medvilnės, lino ir vilnos (jie lengvi, minkšti, gerai sugeria drėgmę ir laidūs orui);
• Rekomenduojama rengtis „svogūno“ principu, t. y. sluoksniais (ant marškinėlių apsirengti megztuką arba du, ant jų švarkelį ir galiausiai šiltą paltą ar striukę, kad bet kurį sluoksnį, jei pasirodytų per šilta, būtų galima nusivilkti atskirai);
• Nedenkime nosies, burnos šiltu šaliku, nes iškvepiama drėgmė susigeria į jį ir jis apledėja (oras, kuriuo kvėpuojame pro tokį šaliką, tampa dar šaltesnis ir nosiaryklė nespėja jo sušildyti iki reikiamos temperatūros, ko pasėkoje galime tik greičiau susirgti peršalimo ligomis);
• Nešiokime prigludusias, ausis dengiančias natūralaus pluošto kepures (vilnos, kailio ir pan.), nes per nepridengtą galvą netenkame apie 70 proc. viso kūno šilumos;
• Geriausiai lauke mautis dvejas kojines – 1 medvilnines (sugers drėgmę), kitas vilnones (šildys). Kojinės neturi būti siauros, kad netrikdytų kraujotakos (pirštai turi laisvai judėti);
• Kumštinės vilnonės ar kailinės pirštinės žiemą saugos mūsų rankas labiausiai;
• Žieminiai batai turi būti patogūs, šilti (rekomenduotini iš natūralių medžiagų), stabilūs (plokščiapadžiai arba su tvirtu ir plačiu ne 3-4 c. aukščio kulnu, neslidžiu padu);
• Šiltose patalpose nederėtų avėti žieminę avalynę, nes kojos suprakaituos ir lauke tik greičiau sušalsime;
• Nesipuoškime metaliniais aksesuarais (žiedais, grandinėmis, auskarais). Su jais besiliečiančios kūno vietos yra mažiau apsaugotos nuo šalčio poveikio;
• Po dušo ar išgėrus šiltos arbatos, net tinkamai apsirengus, į lauką vertėtu išeiti ne anksčiau kaip po 30-40 min. (maždaug per tiek laiko susitrauks nuo šilumos išsiplėtusios kraujagyslės);
• Vaistinėse galima įsigyti specialių nuo šalčio odą saugančių kremų ir jais, prieš išeinant į lauką, pasitepti atviras kūno vietas.
Kaip apsaugoti save nuo traumos
Slidžios gatvės – viena dažniausių pėsčiųjų traumatizmo priežasčių. Paslydus ir parkitus dažniausiai lūžta riešo, čiurnos sąnariai, žastikaulio ir kaklo kaulai, vyresniems – šlaunies kaklelis. Siekiant išvengti traumų patiems reikia rūpintis savo saugumu:
• Nuvalyti sniegą, pabarstyti gatvę spec. mišiniu prie savo namų;
• Avėti tinkamą avalynę, naudotis specialiais avalynės aksesuarais, skirtais saugiam vaikščiojimui ir bėgiojimui ant ledo, sniego arba esant plikšalai (tai specialūs tinkleliai, kuriuos lengva užsidėti ir nusiimti, jie beveik nepastebimi ant batų);
• Nešioti atšvaitus tam, kad būtumėte lengviau pastebimi gatvėje (vairuotojai pastebės anksčiau, nes slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis);
• Einant slidžia gatve patartina išskleisti rankas į šonus, kojomis tarsi šliuožti kaip slidininkui (atsipalaiduoja kūno raumenys ir patiriama mažiau ir lengvesnių traumų krentant).
Susirgus
Pasireiškus pirmiesiems peršalimo ligos ar gripo simptomams kreipkimės į gydytoją, neikime į darbovietę, susirgusio vaiko neveskime į ugdymo įstaigą, kad neužkrėstume aplinkinių. Sergantis organizmas turi gauti daug skysčių. Labai svarbu gydant tiek peršalimo ligas, tiek gripą ne tik tinkamas kompleksinis organizmą varginančių simptomų malšinimas, bet ir tinkamas režimas bei mityba. Įvairių arbatų (liepžiedžių, ramunėlių, aviečių) itin „bijo“ virusinės infekcijos. Į pagalbą pasitelkime jau paruoštus garstyčių lapelių arba pipirinio pleistro kompresus. Šios priemonės puikiai padeda malšinti ne tik kosulį, bet ir kitus peršalimo simptomus, nes ir garstyčių lapeliai, ir pipirinis pleistras šildo odą bei dirgina nervų galūnes. Todėl pagerėja kraujotaka ir medžiagų apykaita ir susilpnėja uždegiminiai procesai ir skausmas.
Būkite sveiki,
Rūta Pugačiauskienė,
Jonavos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
