Kasmet paskutinį balandžio trečiadienį pasaulyje minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į visiems aktualią triukšmo problemą ir skatinti tylesnių namų, tylesnių ugdymo įstaigų bei tylesnės poilsio aplinkos sukūrimą.
Triukšmą protingi pasaulio valdovai, suprasdami jo žalingą poveikį sveikatai, ribojo dar gilioje senovėje:
- Filosofas Šopenhaueris teigė, kad triukšmo lygis, kuri gali ištverti žmogus, yra atvirkščiai proporcingas intelektualiniams gabumams, ir todėl gali būti netiesioginiu gabumu matu;
- Julius Cezaris buvo uždraudęs vežimams važinėti naktį, nes jų keliamas triukšmas jam trukdydavo;
- Viduramžių įstatymais buvo apribotas kalvių dirbtuvių darbas ir vežimų su geležiniais ratlankiais naudojimas tam tikrose miesto vietose tam tikru dienos metu.
Apie teigiamą ir neigiamą triukšmo poveikį
Vienas iš žmogaus sveikatai įtakos turinčių veiksnių yra triukšmas. Tai įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangos, galinčios teigiamai arba neigiamai paveikti mūsų sveikatą arbą net sutrikdyti organizmo pusiausvyrą ir sukelti įvairius negalavimus.
Teigiamas emocijas kelia ir kaip atpalaiduojantis garsas mūsų organizmą veikia medžio lapų šlamėjimas, nesmarkus vėjo ūžavimas, jūros ošimas ir pan.
Na o neigiamai, erzinančiai šeštadienio ryte visus namo kaimynus tikrai paveiks motociklo triukšmas kieme (aišku, savininkui skambantis kaip gražiausia muzika..). Ypatingai mus erzina kitų keliamas triukšmas, kurį laikome nemotyvuotu, nepagristu ir mes su juo neturime jokio ryšio (pvz. kaimynų balius iki paryčių – juk mes jame nedalyvaujame).
Kaip reikšmingiausi triukšmo šaltiniai, tiesiogiai transliuojantys gana intensyvų triukšmą į mūsų klausos aparatą įvardijamos ausinės. Kiti triukšmo šaltiniai: vaikiški žaislai, švenčių atributų lydimas triukšmas, automobilių stovėjimo aikštelės, gatvių, oro uostų, autostradų triukšmas ir kt.
Kaip į triukšmą reaguoją mūsų organizmas
Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarsi jo nejaučia, tačiau neigiamas triukšmo poveikis dėl to nesumažėja: be perstojo dirginama centrinė nervų sistemą, sukeliama stresinė būklė, pakenkiama imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa. Triukšmas sutrikdo miegą – pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Didelis triukšmas sukelia agresiją.
Keletas mažų (ir dažniausiai atidėliojamų) darbelių tikrai sumažins triukšmą mūsų aplinkoje:
- Durų ir telefono skambutį nustatykime tokiu garsumu, kuris mums yra priimtinas;
- Sutepkime girgždančias duris, kad netrinksėtų, priklijuokime gumos juostelę, arba pritvirtinime specialų stabdį;
- Su vandentiekio garsais nekovokime patys – pasikvieskime santechnikus (kartais užtenka tik išvalyti vamzdžius);
- Gumos gabalėlius priklijuokime prie baldų kojų, kad netrinksėtu nuolat stumdomos kėdės;
- Įstatykime hermetiškas vonios kambario duris ir nebeerzins iš ten sklindantys garsai (pvz. ne į taktą sutuoktinio dainavimas rytais);
- Norėdami ką nors pasakyti namiškiams, nerėkime iš vieno kambario į kita, o prieikime arčiau ir tik tada pradėkime pokalbį;
- Geriausia apsauga nuo laiptinės ir gatvės triukšmo – kokybiški hermetiški langai ir lauko durys;
- Jei mėgstame garsiai klausytis muzikos, užsidarykime kambario duris ir neverskime mūsų muzikos klausytis namiškius bei kaimynus (kiekvienas iš mūsų turi ir mėgsta savo muziką);
- Saugokime savo sveikata ir įpraskime klausytis muzikos tyliau. Jeigu jau tikrai negalime be to apsieiti, garsesnės muzikos klausykime muzikos ausinių pagalbą (bet prisiminkime, kad žmogaus klausos aparatas vystosi ir galutinai susiformuoja iki 18 metų, todėl tiesioginis triukšmo poveikis į ausį tikrai nėra rekomenduojamas).
Rūta Pugačiauskienė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
