Specialistai primena, kad labai svarbu įsitikinti ar vartojamas geriamasis vanduo yra saugus ir tinkamos kokybės. Už centralizuotai tiekiamo geriamo vandens kokybę atsako geriamojo vandens tiekėjai, o asmenys, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, už geriamojo vandens saugą ir kokybę atsako patys.
Užterštas geriamasis vanduo neabejotinai turi neigiamų pasekmių žmonių sveikatai.Šachtinių šulinių vandens kokybė nuolat kinta ir priklauso nuo aplinkos. Teršalai į šulinius patenka iš laukų, daržų, tvartų, lauko tualetų. Vienas iš tokios veiklos padarinių – azoto junginiai gruntiniame vandenyje: nitratai ir nitritai. Norėdami įsitikinti ar vartojamas šachtinių šulinių vanduo yra saugus žmonės turėtų bent 1 kartą metuose atlikti geriamojo vandens tyrimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Reda Kupstaitienė praneša, kad per aštuonis 2017 metų mėnesius Kauno apskrityje buvo ištirtas 120 šachtinių šulinių vanduo. Nitratų ir nitritų ribines vertes atitiko 67,5 proc.( 81) visų mėginių. Daugiausiai mėginių viršijančių nitratų ir nitritų ribines vertes buvo Jonavos rajone (55,6 proc.) mažiausiai – Kaišiadorių rajone (25 proc.). Kauno mieste ir rajone ištirtas 21 šachtinio šulinio vanduo. Iš atliktų tyrimų nitratų ir nitritų ribines vertes atitiko 80,96 proc. (17) visų mėginių. Didžiausia nitratų koncentracija geriamajame vandenyje užfiksuota Šančių seniūnijoje Sederavičiaus gatvėje, kuri ribinę vertę viršijo beveik tris kartus ir siekė net 133 mg/l. Pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nitritų ribinė vertė iki 0,5 mg/l, nitratų – iki 50 mg/l.
Vartojant vandenį, kuriame yra padidėjęs nitratų kiekis, padidėja ir methemoglobinemijos rizika, dar vadinamasis „pamėlusių kūdikių“ sindromas. Ligos metu labai padidėja methemoglobino koncentracija kraujyje. Ji pasunkina deguonies pernešimą su krauju iš plaučių į audinius. Kūdikiams atsiranda dispepsinių reiškinių, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai ir kūdikis gali mirti. Nitratai dėl methomoglobinemijos grėsmės ypatingai pavojingi dirbtinai maitinamiems kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus, jei jų maisto paruošimui vartojamas užterštas vanduo.
Svarbu žinoti, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos nepašalinamos nei filtruojant buitiniais vandens filtrais, nei virinant. Priešingai – virinant sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar labiau padidėja. Todėl nustačius, kad vanduo užterštas, reikia rinktis fasuotą vandenį iš parduotuvių ar ieškoti galimybių jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemų. Ar vanduo saugus ir tinkamas vartoti galime sužinoti tik ištyrę jį laboratorijoje, todėl labai svarbu kiekvienais metais išsitirti savo šachtinių šulinių vandenį, jeigu jį geriate ar (ir) vartojate maisto ruošimui.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-1041 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ reikalavimais organizuoja nemokamą šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti, kai vandenį maistui naudoja nėščioji ar kūdikis iki 6 mėn. amžiaus. Todėl Kauno departamento specialistai ragina visas nėščiąsias ir mamas, auginančias kūdikius iki 6 mėn. mitybai vartojančias šachtinių šulinių vandenį, kreiptis į šeimos gydytojus, kurie pateiks pranešimą Kauno departamentui dėl nemokamo geriamo vandens ištyrimo.
Kontaktai žiniasklaidai
Kristina Mikalauskienė
Tel. 8 37 33 16 82; 867653401
El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt
