Nerastume nei vieno žmogaus, kuris nejaustų streso. Stresas yra mūsų reakciją į aplinką, įvykius ir yra nuolatinis mūsų palydovas. Stresu dažniausiai pavadiname tai, kas mums yra nemalonu, kas sukelia neigiamas emocijas ar neigiamą poveikį ir kenkia mūsų fizinei bei psichinei sveikatai. Į stresą reaguojame gana įvairiai: padažnėja širdies plakimas, pakyla kraujospūdis, keičiasi odos spalva, atsiranda prakaitavimas, galvos skausmas, silpnumas, nuovargis, apetito praradimas ir kt. Tačiau stresas gali turėti ne tik neigiamą, bet ir teigiamą poveikį, kuris priverčia mobilizuoti jėgas, susikaupti.
Išskiriamas ilgalaikis ir trumpalaikis stresas. Trumpalaikis stresas trunka nuo kelių minučių iki valandos. Paprastai tai būna nesutarimai ar sunkumai darbe, dideli krūviai, darbas, reikalaujantis pastovaus susikaupimo, nuolatinio tobulėjimo, laiko stoka, pastovus skubėjimas. Patiriant kasdieninį stresą ir netgi keletą kartų per dieną, ir jei tai tęsiasi ne vieną savaitę ar mėnesį, daroma žala darbo ir žmogaus gyvenimo kokybei. Jei šie trumpalaikiai veiksniai būna intensyvūs ir pastovūs, tai po tam tikro laiko tampa ilgalaikiu stresu, kuris gali sukelti nemigą, atsirasti apatija, atminties sutrikimai, depresija.
Pedagogų jaučiamas stresas orientuotas beveik tik į neigiamas reakcijas ir neigiamus jausmus. Mokytojų jaučiami psichofiziologiniai, emociniai ir kognityviniai požymiai pasireiškia įvairiais sveikatos sutrikimais, nerimu, įtampa, išsiblaškymu, entuziazmo praradimu, padidėjusiu savikritiškumu ir gali turėti reikšmingos įtakos ir profesinei veiklai ir asmeninei gerovei. Nuolatinis streso sukėlimas sumažina produktyvumą.
Stresas nedingsta savaime. Net ir menkiausias patiriamas stresas yra pavojingas dėl to, kad glūdi mūsų pasąmonėje ir veikia elgesį įvairiose situacijose. Dažnai patys net nesuvokiame, kodėl pradeda erzinti tam tikri dalykai, kurių anksčiau nepastebėdavome, kodėl pasielgiame taip, kad elgesys ir mums patiems ir aplinkiniams tampa nepriimtinas
Sumažinti žalingą įtaką galima padidinus atsparumą stresui, išmokus jį atpažinti, gebant valdyti. Kovo 27 dieną, visuomenės sveikatos biure vyko pirmasis, organizuojamo mokytojams seminaro-praktikumo „Streso valdymas ir savęs harmonizavimo metodai pedagogo darbe“ užsiėmimas, kurio tikslas yra padėti pedagogui įvaldyti streso valdymo metodus, padedančius sumažinti jo poveikį bei tapti atsparesniam. Mokytojai išbandė praktinius metodus, padedančius mažinti stresą darbe, jo įveikimo būdus ir savireguliacijos technikas. Užsiėmimą vedė VŠĮ „Psichologinio konsultavimo grupė“ lektorė Gintarė Mėslinienė. Balandžio mėnesį įvyks dar du šio seminaro-praktikumo užsiėmimai.
{joomplucat:173 limit=6|columns=6}
Irena Pratkelienė
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė (jaunimo sričiai)
