PAVOJINGIAUSIAS – NEIŠTIRTAS VANDUO
„Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo – tavęs nė nusakyti neįmanoma, tavimi gardžiuojamės, nepažindami tavęs. Netinka sakyti, kad tu būtinas gyvybei, tu pats esi gyvybė. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje…“[Antuanas de Sent – Egziuperi]
Žmogaus organizmas apie 70 proc. sudarytas iš vandens. Tobuliausios pasaulio laboratorijos nesukūrė dirbtinio vandens. Nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, o be vandens – vos keletą dienų. Praktiškai visi mūsų gyvybiniai procesai bet kuriame amžiaus tarpsnyje vyksta vandeninėje terpėje.
Vandens poreikis didžiulis, tačiau svarbu ne tik jo kiekis, bet ir kokybė
Vandens poreikis milžiniškas – vien žmogus asmens higienai ir maisto reikmėms vidutiniškai per dieną būtina iki 40 litrų vandens. Šiandien jau tik mažesnė planetos dalis yra aprūpinta geros kokybės vandeniu, jo ištekliai kasdien senka, kokybė prastėja. Kasmet apie 4 mlrd. diarėjos (viduriavimo) atvejų yra susiję su žmogaus sveikatai nesaugaus vandens vartojimu, apie 2,2 mln. planetos gyventojų miršta nuo įvairių ligų, kurių priežastis – užterštas vanduo (ypač tai pavojinga nėščiosioms, kūdikiams ir vaikams iki 5 m.).
Koks vanduo laikomas saugiu
Geriamasis vanduo yra saugus, kai jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, savo kiekiais ir koncentracijomis galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai. Saugiausias yra centralizuotu būdu iš giluminių gręžinių tiekiamas geriamas vanduo, kurio kokybė yra pastoviai kontroliuojama.
Deja, dar ne visi gyventojai gali naudoti centralizuoto vandentiekio vandenį – dar nemažai mūsų kaimų, o neretai ir miesto gyventojų maistui gaminti naudoja šachtinių šulinių, šaltinių bei versmių vandenį ir, tokiu atveju, vandens kokybe ir saugumu turi pasirūpinti patys. Šį vandenį rekomenduojama ne tik pastoviai stebėti, bet ir išsitirti, norint sužinoti, ar tikrai jis saugus Jūsų sveikatai. Kai kurios į vandenį patekusios cheminės medžiagos, pvz. nitritai, nitratai nekeičia organoleptinių (skoninių) vandens savybių – užterštas vanduo gali neturėti jokio specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šių cheminių medžiagų iš vandens nepavyksta pašalinti ir virinant bei filtruojant buitiniais filtrais – priešingai, virinant ir sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar labiau padidėja.
Atliekant šulinių vandens saugos ir kokybės tyrimus, turi būti atliekami būtiniausi tyrimai: nustatytas žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų skaičius (mikroorganizmų skaičius 100 ml), nitratų, nitritų, amoniako kiekis, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis.
Jeigu Jūsų šulinio vanduo neatitinka saugos reikalavimų, rekomenduojame maistui naudoti fasuotą vandenį iš parduotuvių ar, esant galimybei, prisijungti prie centralizuoto vandentiekio.
Pavasarį – rudenį galima didesnė šulinių vandens tarša
Jeigu šulinio vandenį naudojame maistui – šiuo metu atidžiau stebėkime vandens kokybę (ar nepasikito jo spalva, kvapas, skonis, ar vandens lygis šulinyje staiga nepakilo).
Šulinių vandens kokybė tiesiogiai priklauso nuo šulinio įrengimo, aplinkos poveikio. Šachtinių šulinių vandens tarša gali atsirasti dėl netinkamos žemės ūkio veiklos (naudojant per daug trąšų, mėšlo), dėl nutekėjimų iš sąvartynų, fermų, kitų objektų. Vandens užterštumą nitritais ir nitratais gali lemti neteisingas šachtinio šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra. Su polaidžio vandeniu iš dirvožemio per sienelių nesandarumus į šachtinius šulinius gali patekti įvairių teršalų, organinėmis atliekomis užteršto vandens. Per ilgą laiką šulinyje susidaro dumblas, nešvarumais pasidengia rentinių sienelės.
Kaip įrengti šulinį
Šulinio nekaskite polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos. 20 m spinduliu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastis.
Šulinio galimos taršos šaltiniai (ūkiniai pastatai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės, trąšų, naftos produktų sandėliai, šiltnamiai ar intensyviai tręšiami daržai, kapinės) turėtų būti žemiau negu šulinys, arba bent jau atstumą iki jų ne mažesnis kaip 50 m.
Būtina išlaikyti ir kitus minimalius atstumus: iki gyvenamojo namo 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės – 25 m, iki lauko tualeto – 15 m.
Reikėtų atminti, kad 25 metrų spinduliu aplink šulinį negalima tręšti žemės, šulinio sienos turėtų būti sandarios, antžeminė dalis iškilusi ne mažiau kaip 80 cm virš žemės paviršiaus. Šulinį būtina dengti dangčiu, jei įmanoma – rakinti, vandenį semti tik tam skirtu kibiru.
Kada geriausia valyti šulinius ir kaip tai teisingai padaryti
Šulinius valyti ir remontuoti rekomenduojama pavasarį: išpumpuoti vandenį, išvalyti dugną, iškasant ir jo dumblą, bei pakeičiant vandens filtracijai skirtą žvirgždo sluoksnį, nuvalyti ir, pagal poreikį, suremontuoti rentinių sieneles.
Iškastą dumblą palaidokite pusės metro gylio duobėje, ne arčiau kaip už 20 m nuo šulinio, prieš tai užpylę 10% chlorkalkių tirpalu.
Jeigu reikalinga, šulinių ir versmių dezinfekciją gali atlikti įmonės, turinčios privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo licenciją.
Kur galima kreiptis dėl šulinių, šaltinių, versmių vandens ištyrimo
Reikėtų kreiptis į vandens tiekimo įmones, kurios turi atestuotas laboratorijas. Tokią paslauga Jonavoje siūlo UAB “JONAVOS VANDENYS”, adr. Kranto g. 9, Jonava, tel. (8 349) 53628; Kaune Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrius: Aušros g. 44, Kaunas, Tel. (8 37) 331 699 (skelbimas pridedamas)
Nėščiosioms ir šeimoms auginančios kūdikius iki 6 mėn. amžiaus ir naudojantiems maistui šulinių vandenį, jo tyrimus nemokamai organizuoja visuomenės sveikatos centrai.
Rūta Pugačiauskienė,
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
