Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulio keliai kasmet pasiglemžia 1,3 mln. gyvybių. Dešimtys milijonų žmonių yra sužalojami – tai yra svarbi negalios priežastis. Jei nebus imtasi neatidėliotinų ir efektyvių priemonių, prognozuojama, kad iki 2020 m. šis skaičius išaugs iki 1,9 mln. per metus. PSO biuro Lietuvoje vadovas doc. dr. Robertas Petkevičius pažymi, kad visame pasaulyje eismo avarijos keliuose tapo pirmaujanti mirties priežastis tarp 15-29 metų jaunų žmonių. Beveik pusė jų žuvo keliuose būdami pėstieji, dviratininkai ir motociklininkai. Dauguma pėsčiųjų žūva tamsiu paros metu.
Mūsų mažieji vis dar išlieka jautriausi eismo dalyviai, kurie dažnai sužalojami kelyje. Eismo įvykiai yra pirmaujanti vaikų ir jaunimo mirties bei suluošinimo priežastis Lietuvoje.
Jonavos rajono savivaldybėje 2013 metais mirė 1440.6 gyventojai. Nuo išorinių mirties priežasčių – 165,3 gyventojai. Ypač aukšti išorinėms mirties priežastims priskiriami nelaimingų atsitikimų rodikliai, kurių metu dažniau nukenčia vyrai nei moterys.
Prevencinės priemonės
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pavyko ženkliai sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių. Tai pasiekta dėka Lietuvoje įsigaliojusių griežtesnių reikalavimų, pagerėjusios eismo taisyklių laikymosi kontrolės, suaktyvėjusios saugaus eismo keliuose socialinės reklamos ir dar eilės Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programos priemonių.
Nelaimingų įvykių visuma yra skaičiais dvelkianti statistika, o kiekviena atskirai – tragedija, kurios metu skaudžiausiai nukenčia ją patyręs asmuo bei jo artimieji, bičiuliai, visuomenė. Tik saugus ir pagarbus tiek pėsčiųjų, tiek vairuotojų (t.y. visų eismo dalyvių) elgesys gali pakeisti traumatizmo situaciją Lietuvos keliuose.
Tam būtina:
Senėjant Europos visuomenei, vis svarbiau išsaugoti vyresnio amžiaus žmonių teisę į judrumą ir atsižvelgti į vyresnio amžiaus eismo dalyvių poreikius. Ypatingą dėmesį skirti vairavimo įgūdžių tobulinimui jauniems pradedantiesiems vairuotojams. Transporto priemonės vairuotojas turi mokėti (ne tik turėti pažymėjimą) teikti pirmą pagalbą ir pastoviai atnaujinti žinias, kad sugebėtų suteikti savalaikę ir kvalifikuotą pirmąją pagalbą po eismo įvykio. Lietuvoje valstybinis telefono numeris skirtas kviestis pagalbos 112. Net trečdaliu atvejų, ištikus staigiai mirčiai, greitoji medicinos pagalba yra sunkiai prieinama, todėl pirmiausia gali padėti greta esantys žmonės. Būtina nuolatinis darbas su vaikais mokant juos saugiai elgtis keliuose. Vairuotojas turi vairuoti tik techniškai tvarkingas transporto priemones, pasirinkęs saugų greitį, prisisegęs saugos diržus bei nevairuoti apsvaigęs ir užtikrinti kitų eismo dalyvių saugumą. Dviratininkai turi dėvėti šalmus, jų dviračiai turi būti techniškai tvarkingi ir aprūpinti saugos priemonėmis, kad nesudarytų nesaugumo kitoms eismo priemonėms keliuose. Visi piliečiai turi saugiai elgtis keliuose, nešioti atšvaitus.
Vaikų saugaus eismo įgūdžių formavimas
Vaikus reikia mokyti ir jiems nuolat priminti, kaip saugiai pereiti gatvę, kaip saugiai važinėti dviračiu, koks svarbus apsaugų dėvėjimas bei atšvaitų nešiojimas. Pakeliui į mokyklą slypi daug nenumatytų pavojų. Viena grėsmių – gatvės perėjimas. Būdami nedidelio ūgio, vaikai negali gerai matyti, kas vyksta aplink juos, o ir juos pačius dažnai sunku pastebėti. Vaikų ir kojos trumpesnės, todėl eidami per gatvę turi žengti daugiau žingsnių ir tam jiems reikia daugiau laiko. Be to, tokio amžiaus vaikai mato ir girdi kitaip – jų regos laukas daug siauresnis, todėl negali pastebėti besiartinančios transporto priemonės taip gerai kaip suaugusieji. Vaikai aiškiai neskiria ir įvairių garsų, todėl sunkiau nustato, iš kurios pusės koks garsas sklinda. Didžiausias pavojus kyla pradinių klasių moksleiviams, nes jie dar turi išmokti, kaip taisyklingai elgtis tokiose pavojingose situacijose.
Gerb. tėveliai, mokykite savo mažą mokinį (ir paaugusį taip pat) kasdien mokyklą pasiekti saugiai
- Jei tik galite, neleiskite vaikui eiti į mokyklą ar grįžti namo vienam, ypač jei gyvenate užmiestyje. Prieš pirmą kartą vaikui savarankiškai einant į mokyklą, daug kartų aptarkite ir kartu nueikite tą kelią į mokyklą ar į autobusų stotelę. Ypač svarbu eiti tuo metu, kai iš tikrųjų bus pamokų pradžia ir pabaiga, reikėtų stengtis, kad viskas būtų tikroviška.
- Neleiskite vaikui vienam grįžti namo (ypač pirmąsias dienas po pamokų), vėliau nuolat tikrinkite, ar jis elgiasi taip, kaip jūs kartu mokėtės, ar jam turi įtakos kitų vaikų elgesys. Patikrinkite, ar vaiko kelyje neatsirado naujų pavojingų vietų, pavyzdžiui, statybos aikštelių
- Atminkite, kad didžiausią įtaką vaikui daro jūsų pačių elgesys gatvėje, todėl visada rodykite jam gerą pavyzdį (ir eidami pėsčiomis, ir važiuodami dviračiu ar automobiliu)! Vaikai nuo gimimo linkę mėgdžioti, taip jie mokosi. Deja, vaikai mato bei mėgdžioja ne tik pageidautinus, bet ir nepageidautinus suaugusiųjų elgsenos modelius.
- Girkite savo vaiką ir neleiskite jam be reikalo ko nors baimintis. Kartais pasikeiskite vaidmenimis – leiskite, kad vaikas nuvestų jus į mokyklą, o pakeliui parodytų pavojingas vietas (šitaip išsiaiškinsite, kurios vietos vaikui atrodo nesaugios ir gali kelti sunkumų).
- Išrinkite saugiausią kelią į mokyklą ir atgal, net jei jis kiek ilgesnis. Mažos apylankos gali gerokai sumažinti riziką.
- Išmokykite vaikus, kaip elgtis pažymėtose („zebro“) bei reguliuojamosiose pėsčiųjų perėjose bei sankryžose – vaikas turi žinoti, kad norėdamas pereiti gatvę, pirmiausia jis turi sustoti, iš pradžių pažiūrėti į kairę, paskui į dešinę, tada dar kartą į kairę ir įsitikinus, kad kelias laisvas, eiti per gatvę. Niekada neiti per gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui.
- Paaiškinkite vaikui šviesoforo signalų reikšmes vairuotojui ir pėsčiajam.
- Taip pat paaiškinkite vaikui, kad ir „zebru“ pažymėtose, ir šviesoforo reguliuojamose pėsčiųjų perėjose reikia būti atidžiam, nes dar daug vairuotojų nesilaiko Kelių eismo taisyklių.
- Prieš pradedant vaikui naudotis visuomeniniu transportu ar mokykliniu autobusu, reikia pasitreniruoti – važiuokite keletą kartų drauge su vaiku ir pamokykite jį, kaip reikia elgtis visuomeniniame transporte, einant į stotelę ir laukiant joje.
- Pasirūpinkite, kad vaikas iš namų išeitų laiku ir iki stotelės nueitų neskubėdamas. Jei vaikas skubės ir bijos pavėluoti, jo elgesys gali būti neprognozuojamas ir neapgalvotas.
- Mokykite vaiką stotelėje neišdykauti. Jis neturėtų pamiršti, kad privalo laikytis saugaus atstumo iki važiuojamosios dalies, nesisprausti pro duris ir nesistumdyti lipdamas į transporto priemonę.
- Nuolat priminkite vaikui, kad gatvę ar kelią galima pereiti tik už autobuso arba kitos transporto priemonės ir einant reikia būti ypač atsargiam. Visų geriausia – palaukti, kol transporto priemonė nuvažiuos.
- Labai svarbu, kad vaikai vilkėtų šviesius drabužius ir turėtų šviesą atspindinčius atšvaitus. Prie vaiko drabužių prisekite arba prisiūkite papildomų atšvaitų. Atšvaitai gali būti ir prikabinami, pavyzdžiui, prie kuprinės. Tokie atšvaitai gerai pastebimi iš visų pusių.
- Pirkdami striukę, avalynę ir kitokią aprangą, atkreipkite dėmesį į tai, kad jos detalės būtų pagamintos iš šviesą atspindinčių medžiagų. Tuomet būsite tikri, kad vaikas kelyje bus matomas jau iš tolo.
Brangindami ne tik savo bet ir artimųjų sveikatą ir gyvybę, saugos reikalavimų kelyje turime laikytis visi – tiek pėstieji, tiek vairuotojai.
Ar žinote kaip taisyklingai nešioti atšvaitą?
- Atšvaitą prie drabužių pritvirtinkite taip, kad būtų matomas iš visų pusių.
- Pakabinamą atšvaitą segtuku prisekite prie drabužių dešinėje pusėje, kad švytuotų žmogaus kelių aukštyje.
- Atšvaitą – juostelę lengvai uždedame ant drabužių rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar kojos blauzdos srityje.
- Atšvaito paviršiaus plotas turi būti pakankamai didelis, kad transporto priemonės žibintų šviesos galėtų jį apšviesti.
Jei turite tik vieną atšvaitą, jį pritvirtinkite prie drabužių dešinėje pusėje.
Pėstiesiems
- Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten kur jų nėra – kelkraščiu.
- Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.
- Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsios paros metu, arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Traukiamas (stumiamas) vežimėlis, platesnis kaip 1m., turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.
Dviratininkams:
- Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui,
dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas. Dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Kitiems vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
Vairuotojams:
- Tamsiu paros metu kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, priverstinai sustojęs motorinės transporto priemonės vairuotojas, išlipdamas iš motorinės transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegęs prie drabužių atšvaitą.
- Vairuotojas jus mato tokiu atstumu:
Rūta Pugačiauskienė, visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Livija Griniova, visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Dar kartą kviečiame gyventojus susipažinti su KELIŲ EISMO TAISYKLĖMIS (2014 m. spalio 3 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1086 – nauja aktuali redakcija). Taip pat pateikiame pakeistą informaciją apie gręsiančias nuobaudas už šių taisyklių nesilaikymą.
