Lapkričio 19 diena — Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra lėtinė, progresuojanti kvėpavimo takų liga. Jai būdingas dusulys, kosulys, skrepliavimas. Laipsniškas kvėpavimo funkcijos blogėjimas sukelia fizinio aktyvumo sumažėjimą ir blogina gyvenimo kokybę. Ligai progresuojant siaurėja kvėpavimo takai, per kuriuos į plaučius patenka vis mažiau oro. Žmogus pradeda dusti. Iš pradžių dusulį sukelia tik fizinis krūvis, o vėliau žmogus dūsta ir ramybės būsenoje.
Rūkymas – pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys. Žmogui senstant, plaučių ir visos kvėpavimo sistemos funkcijos silpnėja, ypatingai rūkančiam žmogui šis procesas tampa žymiai spartesnis. LOPL pradžia dažnai nepastebima, ji progresuoja lėtai ir plaučių funkcija labiau sutrinka tik po 20-30 metų rūkymo. Todėl atsisakymas rūkyti bet kuriame amžiuje, sulėtina šios ligos bei plaučių funkcijos sutrikimų progresavimą. Kuo anksčiau diagnozuojama lėtinė obstukcinė plaučių liga (LOPL), tuo efektyvesnis gydymas. Sergant LOPL, ligonis įkvėpti orą gali laisvai, tačiau iškvepiant – dalis oro lieka plaučiuose . Taip atsitinka dėl to, kad susiaurėja bronchų spindis ir išsiplečia bronchų alveolės.
Ligą galima nustatyti atlikę spirometrijos tyrimą. Spirometrijos metu yra nustatomas oro tūris plaučiuose. Visi kvėpavimo sutrikimų kamuojami žmonės – kosintys, skrepliuojantys, jaučiantys oro trūkumą ramybėje ar fizinio krūvio metu – turėtų išsitirti dėl galimos plaučių ligos. Jos gydymas tik pristabdo ligos progresavimą, sušvelnina simptomus, bet ligos visiškai išgydyti neįmanoma. Todėl šios ligos lengviau išvengti, nei ją gydyti. Svarbiausia – pakeisti žmonių požiūrį į savo sveikatą ir atsisakyti svarbiausio LOPL sukeliančio veiksnio – rūkymo.
Parengė:
Sveikatos priežiūros specialistė Livija Griniova
