Gripas tai sezoninis virusinis susirgimas. Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito savo pradžia, intensyvumu bei galima trukme. Įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas žiemos (gruodžio–sausio) mėnesiais, tačiau gripo aktyvumas gali prasidėti ankstyvą spalio mėnesį ir tęstis net iki vėlyvo gegužės mėnesio.
Kaip užsikrečiama gripu
Gripo virusas yra toks mažas, kad sugeba įsiskverbti praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Antroji svarbi gripo viruso savybė, įtakojanti komplikacijas, yra sugebėjimas pažeisti kraujagysles, sukeliant kraujosruvas bei paburkimą, kurie toje audinių vietoje sukelia uždegimą.
Gripo virusas plinta trimis pagrindiniais būdais: tiesioginiu (kai užsikrėtęs šia liga asmuo nusičiaudi kitam tiesiai prie akių, nosies ar burnos), oro lašeliniu (virusas, patekęs į oro srovę, keliauja iki kitos aukos nosies, gleivinių, arba nusėda ant aplinkos daiktų), ir nuo rankos į burną, nosį ar akis (nuo užterštų paviršių ar tiesiogiai paspaudžiant su užsikrėtusiu asmeniu rankas).
Pagrindiniai susirgimo simptomai
Žmogus, užsikrėtęs šiuo virusu, suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas.
Taip pat gripo virusas gali sukelti sunkias komplikacijas
Virusinę pneumoniją, virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas), miokarditą (širdies raumens uždegimas), virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams), virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas), bronchitą, sinusitą ir dar daugelį kitų.
Susirgus gripu dažniausiai paūmėja kitos lėtinės ligos (bronchinė astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas). Gripas kelia rimtą grėsmę kūdikiams, nėščioms moterims.
Pagrindinė priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų
Pasaulio sveikatos organizacija skiepijimąsi būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifinę profilaktikos priemonę. 2016-2017 m. gripo sezonui skirtos vakcinos yra pagamintos siekiant apsisaugoti nuo šių gripo virusų: A/California/7/2009 (H1N1)pdm09, A/Hong Kong/4801/2014 (H3N2), B/Brisbane/60/2008.
Lietuvoje nuo gripo valstybės biudžeto lėšomis (nemokamai) skiepijami šių rizikos grupių asmenys:
- sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis,
- lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose, nepriklausomai nuo amžiaus;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
- 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenys;
- nėščiosios.
Kada geriausia skiepytis nuo gripo?
Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens – žiemos laikotarpiu (reikalinga maždaug dvi savaitės, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai, kovojantys su gripo virusu). Vakcina apsaugą nuo infekcijos užtikrina visam sezonui, todėl svarbu pasiskiepyti kasmet, net tada, net jeigu gripo vakcinos sudėtis ir nesikeitė. Skiepytis dar nevėlu ir šiandien.
Ar pasiskiepijus gripo vakcina, vis tiek galima susirgti gripu?
Sveiki pasiskiepiję žmonės nuo gripo viruso yra apsaugoti visą sezoną. Pasiskiepijus susirgti tikimybė yra tokiu atveju jei, prieš pasiskiepijant, jau buvote užsikrėtęs šios ligos sukėlėjais, arba pasiskiepijote vakcina, kurios sudėtyje nėra to sezono viruso dalelių, arba jūsų imuninė sistema silpna ir pan. Rizikos grupių asmenų organizmas, paskiepijus juos gripo vakcina, neretai pats jau nesugeba pagaminti tokio pat kiekio antikūnių kaip sveikų asmenų. Pasiskiepiję ir vis dėlto susirgę lengva ar sunkesne gripo forma, dažniausiai jie išvengia sunkių gripo komplikacijų.
Nespecifinės profilaktikos priemonės
Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, maisto produktų, stiprinančių imunitetą, čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kt. Sergantys žmonės turėtų likti namuose ir nekontaktuoti su sveikais žmonėmis. Taip pat labai svarbu dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu. Nesant muilo ir vandens rankų dezinfekcijai reikėtų naudoti priemones alkoholio pagrindu. Būtina kruopščiai plauti patalynę, stalo įrankius, indus, juos naudoti tik vienam asmeniui, namuose, darbe ir mokykloje dažnai vėdinti patalpas, valyti visus liečiamus paviršius.
Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis.
Kaip gydytis susirgus gripu?
Pajutus pirmuosius gripo simptomus kreipkitės į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Dažniausiai gydymui yra naudojami antivirusiniai vaistai, kurie palengvina ligos simptomus ir padeda greičiau pasveikti. Antibiotikai (gr. anti – prieš, biotikos – gyvybinis) yra vaistinės medžiagos, kurios slopina bakterijų augimą arba jas užmuša, todėl gripo gydymui netinka (gripą sukelia virusas!). Juos gydytojas gali skirti gripo komplikacijų gydymui.
Kur galima pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina?
Lietuvoje sezoninio gripo vakcina galima pasiskiepyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Jeigu Jūs neturite savo šeimos gydytojo, tuomet galite kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą ir savo lėšomis pasiskiepyti.
Pasirūpinkime ne tik savimi, bet ir savo šeima bei artimaisiais – paskatinkime juos pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina.
Rūta Pugačiauskienė
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
2016.12
