Atšilus orams daugiau laiko praleidžiame gamtoje. Jonavos visuomenės sveikatos biuras primena, kad būtina tinkamai pasirūpinti ne tik savo, bet ir savo augintinių sveikata.
Dažniausiai keturkojų su išmatomis platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė.
Lietuvoje 2014 m. registruoti 58 toksokarozės atvejai
Toksokarozę sukelia apvaliosios šunų, rečiau kačių kirmėlių lervos. Toksokarozės platintojai yra sergantys šunys ir katės, teršiantys savo išmatomis aplinką.
Susirgimui būdinga sunki, ilgai trunkanti ir nuolat pasikarojanti eiga, pasireiškianti įvairiais klinikiniais simptomais, kuriuos nulemia migruojančios įvairiuose organuose ir audiniuose lervos.
Patys gyvūnai šiais helmintais užsikrečia prariję subrendusius toksokarų kiaušinius, esančius aplinkoje. Iš kiaušinių išėjusios lervos prasiskverbia į žarnų kraujo kapiliarus, po to su krauju migruoja po įvairius organus bei audinius kol galutinai subręsta. Dalis migruojančių lervų patenka į šuns raumenis, kur ilgam pasilieka, kita dalis su išmatomis pašalinama iš organizmo. Besilaukianti šuniukų užsikrėtusi kalė gali atvesti net keturias vadas šuniukų, užsikėtusių toksokaromis.
Didžioji dalis susirgimų užregistruota vaikų tarpe. Vaikai neturi reikiamų higieninių įgūdžių, silpna imuninė sistema, užteršta aplinka, kurioje vaikai žaidžia, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais, kurie nereguliariai gydomi nuo kirminų. Sergamumas kaimo gyventojų tarpe buvo šiek tiek didesnis nei miesto gyventojų.
Taip pat užregistruota 97 įgytos toksoplazmozės atvejų
Toksoplazmozė yra žmogaus ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos. Katė yra galutinis parazito vystymosi šeimininkas, nes tik jos organizme išsivysto oocistos, kuriomis ir užteršiama aplinka (žemė, vanduo, žolė ir kt.), o nuo užterštos aplinkos užsikrečia ir kiti gyvūnai. Pati katė užsikrečia suėdusi toksoplazmomis užsikrėtusias peles, paukščius, gavusi žalios mėsos, kurioje yra toksoplazmų cistų, bei aplinkoje esančiomis, jos pačios išskirtomis oocistomis. Labiausiai užsikrėtusios valkataujančios katės, tačiau intensyviausiai oocistas išskiria jauniklės. Labiausiai infekuotos yra 12–24 mėnesių amžiaus katės.
Žmogus toksoplazmoze užsikrečia valgydamas užsikrėtusių toksoplazmų cistomis užterštą kiaulių, avių, galvijų mėsą (faršą), kuri buvo nepakankamai termiškai apdorota ar vartota žalia, maistui naudodamas užterštą oocistomis vandenį, žalią pieną, valgydamas nenuplautas daržoves, vaisius, uogas, taip pat per užterštas rankas. Taip pat galima užsikrėsti per pažeistą odą ar gleivines. Šis užsikrėtimo kelias būdingas mėsos perdirbimo įmonių ir žvėrelių fermų darbuotojams, veterinarams ir medžiotojams. Buityje – nuo sergančių naminių gyvūnų.
Šia liga dažniau užsikrečia ir serga moterys, nes jos dažniau gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže, prižiūri kates. Ši infekcija ypač pavojinga kūdikio besilaukiančioms moterims, kadangi toksoplazmoze užsikrėtusi nėščioji gali perduoti ligą vaisiui (įgimta toksoplazmozė). Vaisiaus pažeidimo sunkumas priklauso nuo nėštumo laiko, kuriuo metu įvyko užsikrėtimas. Sunkiausiai vaisius pažeidžiamas užsikrėtus nėštumo pradžioje. Beveik pusė vaikų, gimusių toksoplazmoze sergančioms motinoms, suserga toksoplazmoze. Jei serganti moteris gydosi, rizika užsikrėsti vaikui sumažėja.
Didžiausias sergamumo rodiklis 2014 metais Lietuvoje registruotas 25–34 metų žmonių grupėje (12 vyrų ir 85 moterys). Kaimo gyventojų sergamumo toksoplazmoze rodiklis buvo mažesnis nei miesto gyventojų.
2014 m. užregistruoti 22 echinokokozės atvejai
Echinikokozę sukelia smulkūs, 1,3-7 mm ilgio kaspinuočiai (Echinococcus granulosus ir Echinococcus multilocularis), kurie skirtingų šeimininkų organizme praeina kelias vystymosi stadijas: suaugusio kaspinuočio, kiaušinėlio ir lervos.
Parazito vystymuisi reikalingi du šeimininkai. Tarpinio šeimininko organizme vystosi lervinės formos echinokoko cistos, galutinio – suaugęs kaspinuotis:
- tarpiniai šeimininkai yra įvairūs žolėdžiai ir visaėdžiai žinduoliai (avys, arkliai, galvijai, kiaulės, triušiai, kiškiai, graužikai ir kt.). Jie užsikrečia per echinokokų kiaušinėliais užterštą pašarą ar vandenį.
- galutiniai šeimininkai yra šunys, vilkai, šakalai, lapės, kartais ir katės. Jie echinokokoze užsikrečia suėsdami tarpinių šeimininkų organus su echinokokinėmis pūslėmis. Galutinio šeimininko organizme echinokokai vystosi iki suaugusių kaspinuočių, kurie metus ir ilgiau gyvena gyvūnų plonosiose žarnose.
Subrendęs, prisipildęs kiaušinėlių paskutinis kaspinuočio narelis atitrūksta nuo jo kūno ir su išmatomis patenka į aplinką ar aktyviai susitraukinėdamas iššliaužia per išeinamąją angą. Nareliui susitraukinėjant išspaudžiami kiaušinėliai, kurie prikimba prie gyvūno kailio. Taip pat su išmatomis patekę ant žemės nareliai gali nušliaužti 25 cm ilgio atkarpą, palikdami ant žemės ir žolės daugybę kiaušinėlių (viename narelyje gali būti nuo 200 iki 800 kaspinuočio kiaušinėlių). Lietaus vanduo kiaušinėlius gali nunešti į vandens telkinius, kur girdomi galvijai. Ant dirvožemio paviršiaus pavėsyje kiaušinėliai išgyvena iki mėnesio, ant žolės – iki pusantro.
Daugiausiai susirgimų užregistruota pensinio amžiaus žmonių tarpe, kaimo gyventojų sergamumo echinokokoze rodiklis buvo didesnis nei miesto gyventojų.
Kaip elgtis, kad nesusirgti toksokaroze, toksoplazmozė ir echinokokoze
- Laikytis asmens higienos (grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku, kačiuku kruopščiai nusiplauti rankas tekančiu vandeniu su muilu);
- Valgyti tik nuplautas uogas, vaisius, daržoves, gerti vandenį tik iš patikimų švarių vandens šaltinių.
- Savo augintinius reguliariai gydyti nuo kirminų, neleisti laižyti veido, maistui skirtų indų. Surinkti gyvūnų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius, nežaisti su valkataujančiais gyvūnais, rūpintis savo augintinių higiena;
- Vaikų smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose. Nenaudojamas uždengti. Smėlį keisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Neleisti vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas;
- Maistą laikyti sandariuose induose, apsaugančiose nuo dulkių, musių, tarakonų ir kitų vabzdžių, jie gali pernešti parazitų kiaušinėlius. Vasarą, iškylaujant lauke, nukritusio ant žemės maisto, jeigu jo negalima nuplauti, nevalgyti.
Rūta Pugačiauskienė,
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis
