Menu Close

Nedelskite – tikslią meningokokinės infekcijos diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs specialius tyrimus!

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 70 meningokokinės infekcijos atvejų. Pernai šis susirgimas pasiglemžė 5, šiemet jau 1 gyvybes. Lietuva, pagal meningokokinės infekcijos paplitimą, yra viena pirmaujančių šalių Europoje. Sergamumas dažnesnis šaltuoju sezonu: rudens, žiemos ir pavasario mėnesiais.

Meningokokinė infekcija pavojinga

Įvairaus amžiaus žmonėms, ypač – susirgusiems ar persirgusiems kitomis virusinėmis ligomis, nusilpusiems, paveiktiems streso, bet dažniausiai ją serga vaikai iki 5 metų amžiaus.

Kas yra meningokokinė infekcija?

Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterijų sukeliama infekcija, dažniausiai pasireiškianti odos bėrimais, vidinėmis kraujosruvomis. Sunkiausios šio susirgimo klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).

Kaip užsikrečiama meningokokine infekcija?

Ši infekcija plinta oro lašiniu arba kontaktiniu būdu, o pasireiškia skirtingai: nuo ligos požymių nesukeliančio bakterijų nešiojimo iki itin sunkių formų. Didžiausią pavojų aplinkiniams kelia bakterijų nosiaryklėje nešiotojai arba sergantieji labai lengvomis formomis (meningokokiniu nosiaryklės uždegimu). Šiems žmonėms liga dažniausiai nenustatoma, jie negydomi. Į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių ar sekreto lašeliais.

Kokie yra simptomai?

Nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios praeina viena – dešimt , bet dažniausiai keturios dienos. Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Visa tai labai primena įprastą peršalimą. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja – išryškėja odos bėrimas.

Ypač sunki ir gyvybiškai pavojinga yra žaibinės meningokokinės infekcijos forma. Įtarus ją – nedelskite nė minutės ir kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą.

Ji prasideda panašiai kaip tipinė, tik ligonio būklė valandomis blogėja, hemoraginių bėrimųpasirodo jau po kelių valandų, jie greitai didėja. Tai itin pavojingą grėsmę ypač mažylių gyvybei kelianti meningokokinės infekcijos forma, kurios atveju ligos sukėlėjai dauginasi nepaprastai greitai. Ligonis tampa vangus, glebus, irzlus arba dejuoja. Itin greitai plečiasi bėrimas, susidaro didelės, tamsiai violetinės dėmės, galūnės tampa šaltos ir blyškiai melsvos, ligonis netenka sąmonės, išryškėja veido melsvumas. Intensyviai negydant ligonis gali mirti po 18–48 val. nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.

Pastebėję bent menkiausius šio susirgimo požymius, nedelsdami, bet kuriuo paros metu kreipkitės į gydymo įstaigą

  • Papasakokite apie simptomus, kuriuos pajutote Jūs pats ar Jūsų vaikas;
  • Atlikite visus gydytojo paskirtus;
  • Jei po apžiūros buvote išleisti į namus, stebėkite būklę. Esant pablogėjimui, nedelsiant pakartotinai kreipkitės į gydymo įstaigą bet kuriuo paros metu.

Kaip apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?

Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką rekomenduojama:

  • Užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis;
  • Reguliariai plauti rankas;
  • Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas išmesti į šiukšliadėžę. Jų neturint, kosėti į sulenktą vidinį alkūnės paviršių;
  • Reguliariai vėdinti ir valyti patalpas.

Pagrindinė šios infekcijos profilaktikos priemonė – skiepai.

  • Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu;
  • Tėvams ar globėjams pageidaujant, paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos, reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą;
  • ·Meningokokinės vakcinos įskiepijimas rekomenduojamas asmenims, vykstantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis (šalių sąrašą galima adresu http://www.ulac.lt/lt/keliautojams);
  • Vakcina valstybės lėšomis nėra kompensuojama.

Parengė Rūta Pugačiauskienė,

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.

Naudota literatūra:
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenys;.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

Skip to content