Lietuva, kartu su kai kuriomis Rytų Europos valstybėms, šiandien įtraukta į aukščiausios rizikos šalių grupę priklausomybės nuo alkoholio paplitimo atžvilgiu (vienas žmogus per metus išgeria beveik 14 litrų legaliai apskaitomo gryno etilo alkoholio). Kiekvienam mūsų rajono gyventojui tenka po 5,0 l alaus arba 0,7 l degtinės kiekvieną savaitę. Lietuvos gyventojų psichikos sveikata yra viena ypač svarbių sveikatos problemų. Ją atspindi didelis savižudybių skaičius, plintantis girtavimas, įvairios priklausomybės, emigracija ir pajamų mažėjimas. Per pastaruosius ketverius metus Jonavos rajono gyventojų sergamumo psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį (100 000- čių gyventojų) rodikliai didėjo ir 2011 m. buvo ženkliai didesni nei Kėdainių rajone ir visoje Kauno apskrityje. Rajone ypač aukšti ir linkę didėti vyrų ir moterų savižudybių rodikliai ( 2012 m. nusižudė 23 žmonės – 21 vyras, 2 moterys).
Deja, blaivybės idėjos dar nėra populiarios visuose visuomenės sluoksniuose. Žalingas šių gėrimų vartojimas sparčiai plinta ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių populiacijoje – Lietuvos vaikų apklausų duomenimis 15 metų mergaitės bando vartoti alkoholį taip pat dažnai, kaip ir berniukai. Merginų, moterų tarpe itin paplitę „silpni” gėrimai – kokteiliai, sidras, alus… Reklama graži – jie atrodo saugūs ir „nekalti”, jų vartojimas neribojamas. Deja, mokslininkų įrodyta, kad būtent jaunystėje, ypač moterims, susiformavę alkoholio vartojimo įpročiai labiausiai nulemia alkoholio vartojimą ir priklausomybės riziką brandžiame amžiuje.
Medicininiu požiūriu priklausomybė (liguistas potraukis) nuo alkoholio (alkoholizmas) ir šiandien vertinama kaip sveikatos problema, lėtinė liga, nors negalima atmesti, kad tai ir moralinė bei socialinė problema, nes žmogus geria pats. Ši liga paliečia tiek patį susirgusįjį, tiek jo šeimos narius, tiek visą visuomenę. Alkoholio vartojimas, be paties geriančiojo sveikatos sutrikdymo (sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų), susijęs ir su visa eile socialinių problemų: nelaimingais atsitikimais (kelyje, darbe), savižudybėmis, nusikalstamumu, bedarbyste, prievarta šeimoje, vaikų nepriežiūra ir kt. Trys dažniausios paauglių mirties priežastys – nelaimingi atsitikimai, žmogžudystės ir savižudybės yra susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais, devynios iš dešimties jaunų žmonių padarytų autoįvykių taip pat dėl alkoholinių gėrimų poveikio.
Skiriamos alkoholizmo stadijos
Alkoholizmui būdinga psichinė ir fizinė priklausomybė alkoholiui, pasireiškianti stipriu noru jį vartoti bei nesugebėjimu susivaldyti, nepaisant socialinių normų, bei ignoruojant neigiamas pasekmes. Kaip progresuojanti liga, alkoholizmas natūraliai pereina į tris palaipsniui viena kitą keičiančias stadijas. Tai vyksta palengva ir nepastebimai. Šis susirgimas niekada neprasideda staiga. Prieš pirmąją alkoholizmo stadiją būna vadinamas „saikingo”, epizodinio alkoholio vartojimo periodas, kuris gali tęstis įvairiai – nuo metų iki dešimties.
I stadija – Išsivysto po 5-10 metų piktnaudžiavimo alkoholiu, galima piktybinė eiga, kai pirmos stadijos požymiai atsiranda po 1-2 metų (šis eigos variantas labiau būdingas moterims, pagyvenusiems žmonėms, paaugliams). Šioje stadijoje alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu sąmoningai ieškomu malonumu, piktnaudžiaujama reguliariai – 2-3 kartus per savaitę, nebekontroliuojamai pasigeriama iki sunkaus apgirtimo, kaskart reikia vis didesnio kiekio tokiai būsenai pasiekti. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.: kad sekančią dieną reikės eiti į darbą.
II stadija – dažniausiai trunka apie 5 metus ir pasireiškia pastoviai sutrikusia emocine savijauta (pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys), kuriai normos ribose palaikyti būtinos jau 3-6 kartus didesnės alkoholio dozės. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas – kitą dieną po išgėrimo skauda galvą, džiūsta burna, dreba rankos, prarandamas apetitas, bloga nuotaiką, baimės jausmas, prakaitavimas, miegos sutrikimai. Išgėrus truputį alkoholio, šie reiškiniai sumažėja arba visai išnyksta. Iš pradžių savijauta pagerėja ir nedaug išgėrus, vėliau alkoholio reikia vis daugiau. Dėl to pradedama girtauti ištisai arba su pertraukomis. Pradedama piktnaudžiauti alkoholio pakaitalais.
III stadija – susergama po 5-15 metų intensyvaus alkoholio vartojimo. Išnyksta aukštosios emocijos, žmogus tampa nekritiškas, primityvus, abejingas artimiesiems, išnyksta sąžinės, atsakomybės jausmai. Pakenkiamas intelektas, atmintis, sunkiais atvejais gali išsivystyti silpnaprotystė. Tolerancija alkoholiui vėl sumažėja (apsvaigimo būsenai pasiekti jau reikalingas kaskart vis mažesnis alkoholio kiekis). Žmogus tampa nedarbingas, praranda šeimą, gyvena išlaikomas kitų. Atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų, ryškėja alkoholinės degradacijos požymiai.
Priežastys, skatinančios girtauti moteris
Dažniau šia liga suserga melancholikės ir cholerikės. Kritinis amžius – 30- 50 metų, neretai menopauzės periodas (apie 50 gyvenimo metus). Į alkoholio liūną moterys neretai pradeda klimpti atsidūrusios sunkiose gyvenimo situacijose: patirtas fizinis ar psichologinis išnaudojimas vaikystėje, sunkios psichinės ar fizinės traumos, emocinis nestabilumas, vienatvė, netinkama profesija, draugų ar kolegų įtaka, prasta materialinė padėtis, artimųjų girtavimas (sergančių alkoholizmu giminių tarpe šis susirgimas dažnesnis 7 kartus), sunki liga, darbo praradimas ir dar eilė priežasčių. Apie pusė alkoholikių – vienišos moterys, našlės, išsituokusios, socialiai remtinos, neturinčios išsilavinimo.
Moterų alkoholikių sveikata
Moterys dažniausiai apsvaigsta išgėrusios mažesnį kiekį alkoholio nei vyrai. Kai kuriais gyvenimo etapais (nėštumas, maitinimas krūtimi) moteriai gali būti pavojingas bet koks alkoholio kiekis. Alkoholio vartojimas gali tapti didele kliūtimi geriems šeimos santykiams, bendravimui su vaikais– reguliarus alkoholio vartojimas kuria ir jų vaikams nuostatą, kad gyvenimas be alkoholio neįmanomas. Be to, alkoholinę priklausomybę turinčios moterys greičiau socialiai degraduoja, praranda darbą, šeimą.
Gausus alkoholio vartojimas sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą, širdies ritmo sutrikimus, dažnesnius insultus, padidėja staigios mirties tikimybė. Moterų alkoholikių psichinis nestabilumas gana ryškus – jos būna tai niūrios, tai isteriškos, tai apimtos beviltiškumo, dažnai atsiranda minčių apie savižudybę, kurias gali lydėti realus bandymas nusižudyti. Moterų alkoholinė psichozė sunkesnė negu vyrų. Sutrinka organizmo fiziologinės sistemos, pirmiausia išryškėja ginekologinės problemos, nevaisingumas, nervų ir endokrininės sistemų išsekimas, vaisiaus pakenkimas nėštumo metu. Dėl sumažėjusio rūpinimosi asmens higiena ir neretų atsitiktinių lytinių santykių su nepatikrintais partneriais joms padidėja tikimybė užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Alkoholinė kepenų liga (kepenų cirozė) išsivysto po palyginti trumpesnio girtavimo laiko bei geriant mažesniais kiekais negu vyrams. Moterų alkoholikių mirtingumas 50 – 100 proc. didesnis negu vyrų alkoholikų. Jos dažniau miršta dėl savižudybių, su alkoholio vartojimu susijusių nelaimingų atsitikimų, kraujotakos sutrikimų, kepenų cirozės.
Kaip atpažinti girtaujančią moterį
Moterų alkoholizmas ne toks ryškus, ne taip krinta į akis, kaip vyrų, dauguma moterų slepia savo priklausomybę nuo alkoholio, geria slapčia vienos. Kartais šis įprotis tampa šeimos paslaptimi. Artimieji kenčia ir nieko nesiima daryti, gėdijasi kreiptis į gydytojus. Pirmiausia pastebimi bendri pagirių simptomai – negalavimas, nerimas, miego sutrikimai, pykinimas ir galvos skausmas ir poreikis pagirioms. Palaipsniui formuojasi nauji charakterio bruožai – grubumas, nervingumas, dirglumas, savanaudiškumas. Nuo priklausomybės alkoholiui kenčiančios moterys kamuojamos dažnos nuotaikų kaitos, depresijos, kas blogina santykius su artimaisiais ir bendradarbiais – prarandama jų pagarba, dar labiau apsunkinami santykiai su aplinkiniais. Prarandamas sugebėjimas kontroliuoti alkoholio kiekį, „užgėrimai”, pagirių sindromas, padidėjusi tolerancija alkoholiui. Tolesni alkoholizmo požymiai – sumažėjęs intelektas, suprastėjusi atmintis, nuskurdusi psichika. Būdingi nuolatiniai atminties sutrikimai, pasikeičia gyvenimiškų vertybių supratimas.
Alkoholis keičia moters išvaizdą – raudonas, dėmėtas, ištinęs veidas, nesveikas akių blizgesys, riebūs matiniai plaukai, patamsėję, krentantys dantys, dėl ilgalaikio alkoholio poveikio joms nyksta poodiniai riebalai, dėl ko pečiai, rankos, kojos praranda moterims būdingą formą.
Jeigu laiku nesiimama priemonių, nepradedamas gydymas, pakenkiama centrinė nervų sistema, sutrinka psichika. Nuo alkoholio priklausoma moteris, kad vėl kartą galėtų išgerti, gali viską išnešti iš namų, palikti alkanus savo vaikus.
Alkoholizmo medicininis gydymas
Moterys alkoholikės į gydytojus kreipiasi rečiau negu vyrai. Jos nenori atskleisti savo bėdų, kadangi bijo visuomenės pajuokos ir niekinimo. Tiek moterų, tiek vyrų alkoholizmas yra išgydomas. Gydymo tikslas – padėti priklausomam nuo alkoholio žmogui išmokti gyventi blaiviai. Šiam tikslui pasiekti naudojami tiek medikamentai, tiek psichologinio poveikio priemonės. Vieno efektyviausio gydymo metodo nuo priklausomybės alkoholiui nėra. Problemos dėl priklausomybės pasireiškia ne staiga, alkoholizmas yra išraiška tam tikrų ilgą laiką besikaupiančių psichologinių, šeimos, darbo ir kitų problemų, kurių neįmanoma išspręsti greitai. Todėl ir gydymo procesas turi būti kompleksinis – fizinės būklės korekcija, palaikomasis medikamentinis gydymas ir giluminių problemų sprendimas psichoterapijos, psichologinio konsultavimo pagalba. Gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į kiekvieno kliento situaciją: alkoholio vartojimo trukmę ir priežastis, sveikatos būklę, aplinkos poveikį, gydymo patirtį, galimybes lankytis gydymo įstaigoje ir t. t.
Kur kreiptis?
Priklausomybė nuo alkoholio – labai sudėtinga problema, tad nebijokite pasikonsultuoti su šios problemos gydymo specialistais. Jei norite susigrąžinti sveiką ir laisvą nuo alkoholio gyvenimą – nesidrovėkite kreiptis pagalbos į Jonavos rajono socialinių paslaugų centro Rimkų padalinį, adresu: Chemikų 136, Jonava. Telefono Nr. 8 349 64601.
Šio centro specialistai, įgyvendindami Jonavos savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1TS-135 patvirtintą priklausomybės nuo alkoholio mažinimo programą, pasiruošę nemokamai suteikti kvalifikuotą psichologinę ir socialinę pagalbą, organizuoti gydymą (medikamentinis gydymas; „Minesotos” (12 žingsnių) programa, psichoterapija, implantai, „Torpedo” suleidimas, kodavimas hipnozės būdu).
Esame orientuoti į sėkmingą gydymo rezultatą – todėl teikiame pagalbą ne tik iki kodavimo, bet it palaikant asmenį/ jo artimuosius, po gydymo pasiskirimo (psichologo, socialinio darbuotojo, esant poreikiui – psichiatro – konsultacijos, grupinės psichoterapijos ir savipagalbos grupių užsiėmimai). Pagal šią programą pagalba jau suteikta 5 asmenims (3 iš kaimo seniūnijų, 2 – Jonavos miesto gyventojai). Šiems asmenims suteiktos motyvaciją gydytis skatinančios socialinio darbuotojo ir psichologo konsultacijos, parinkti individualiai kiekvienam tinkantys gydymo būdai („Torpedo” suleidimas, kodavimas hipnozės būdu). Šiuo metu jiems sistemingai teikiama palaikomoji pagalba – socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų ir psichologo bei Jonavos r. pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrų konsultacijos.
Pagalbos gavėjai – socialinės rizikos ar probleminių šeimų sąrašuose esantys, socialinės rizikos asmenų rizikos grupei priklausantys arba tiesiog krizinę situaciją išgyvenantys Jonavos rajono gyventojai, priklausantys nuo alkoholio.
Priklausomiems nuo alkoholio žmonėms labai svarbus šeimos, artimųjų palaikymas. Jei priklausomas žmogus nepripažįsta problemos ir nenori gydytis, siūlytume artimiesiems patiems kreiptis pagalbos.
Taip pat Jūsų problemą pasirengę spręsti savivaldybės biudžetinės įstaigos „Kauno apskrities priklausomybių ligų centro” medikai. Adresas: Giedraičių g. 8, Kaunas. Registracija telefonu 8 37 33 32 55.
Kvietimas propaguoti blaivybės idėją
Alkoholizmas – tai sunkus sutrikimas, ne tik sugriaunantis geriančio žmogaus gyvenimą, bet ir sukeliantis nesibaigiantį stresą artimiesiems, todėl kviečiame propaguoti blaivybės idėjas renkantis blaivų gyvenimo kelią. Alkoholio vartojimas neatsiejamas nuo alkoholio daromos žalos.
Moterų per parą suvartojamo alkoholio kiekis neturėtų viršyti 1 SAV (10 gramų grynojo alkoholio). Viršijus šį kiekį, kyla realus pavojus, kad alkoholis gali sukelti psichologinių, socialinių problemų, netgi paskatinti tapti priklausomu nuo alkoholio.
Rūta Pugačiauskienė,
Visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
