Lietuvoje per metus miršta daugiau nei 8 tūkst. žmonių, Jonavoje piktybiniai navikai nusineša daugiau nei po 100 gyventojų.
Medikai ir menininkai suvienijo savo jėgas kovoje prieš vėžį ir inicijavo fotografijų parodą „Sužinok, suprask, pasitikrink”, kurios tikslas paskatinti Lietuvos gyventojus susirūpinti savo sveikata ir dalyvauti valstybės finansuojamose atrankinėse patikros programose.
Jonavos visuomenės sveikatos biuras 2015 m. rudenį Jonavoje eksponavo šią parodą Jonavos viešojoje biliotekoje, Jonavos rajono kultūros ir Pirminės sveikatos priežiūros centruose. Paroda sulaukė daug gerų atsiliepimų ir emocijų.
Visuomenės sveikatos biuras, ragindamas gyventojus rūpintis savo, artimųjų sveikata ir kviesdamas pasinaudoti galimybe nemokamai atlikti prevencinius sveikatos tyrimus, perdavė Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centrui foto paveikslus. Visuomenės sveikatos biuro direktorė Ina Osauskienė kartu su Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoju Eugeniju Sabučiu perduodami įstaigai šiuos paveikslus akcentavo tai, kad jų funkcija ne tik papuošti koridorių sienas, bet ir priversti atėjusįjį stabtelti, susimąstyti.
{joomplucat:160 limit=7|columns=7}
Kasmet vis daugiau žmonių pavyksta išgelbėti nuo klastingiausios šio amžiaus ligos – vėžio, nes kiekvienais metais vis daugiau asmenų dalyvauja minėtose programose.
Mūsų šalyje vykdomose prevencinėse programose dalyvauja tikslinės amžiaus grupės asmenys, nes ne tik užsienio patirtis, bet ir atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad įgyvendinant gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programas Europos Sąjungos specialistų rekomenduojamose amžiaus grupėse, galima gerokai sumažinti mirtingumą nuo šių ligų.
Valstybinė ligonių kasa (toliau – VLK) primena, kad norintieji savo sveikatą pasitikrinti pagal minėtas prevencines programas, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis, įvertinęs paciento amžių, sveikatos būklę, žmogų plačiau supažindins su prevencinėmis programomis ir skirs jose numatytus tyrimus.
Be to, atkreipiame dėmesį į tai, kad nemokamai dalyvauti šiose programose gali asmenys, kurie moka arba už kuriuos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Lietuvoje vykdomos prevencinės programos
|
Prevencinė programa |
Kam skirta programa |
Programos priemonės
|
|
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa
|
Moterims nuo 25 iki 60 metų |
Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę |
| Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa | Moterims nuo 50 iki 69 metų | Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos |
|
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
|
Vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu | Kartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją |
|
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa
|
Vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų |
Kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei |
|
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa |
Asmenims, kurie yra 50–74 metų amžiaus. Šiuo metu programa vykdoma septyniose Lietuvos apskrityse: Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskrityje | Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę |
|
Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa |
Vaikams nuo 6 iki 14 metų | Vaikų dantis silantais gali padengti gydytojai odontologai arba burnos higienistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų finansavimo |
Livija Griniova
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
