Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali sveikatos problema, o šių ligų prevencija – prioritetinė sveikatos politikos sritis. Siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo 2004 metų pradėtos vykdyti įvairios ligų prevencinės programos. Nors kai kurios programos vykdomos jau beveik dešimtmetį, kai kuriose asmens sveikatos priežiūros įstaigose programų vykdymas galėtų būti aktyvesnis. Todėl norisi nepamiršti tų, kurie savo pacientų sveikatai skiria didelį dėmesį.
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos 5 profilaktinės programos, kuriose numatyta pacientų informavimo paslauga:
|
Programos pavadinimas |
Amžius/Lytis |
Patikrinimo dažnumas |
|
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa |
25 – 60 metų moterims |
Ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus |
|
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa |
50 – 75 metų vyrams ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu |
Ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus |
|
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa |
50 – 69 metų moterims |
Ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus |
|
Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa |
40 – 55 metų vyrams, 50 – 65 metų moterims |
Ne dažniau kaip vieną kartą per metus |
|
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa |
50 – 74 metų asmenims |
Ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus |
Kauno visuomenės sveikatos centras, vykdydamas naujas, integruotos sveikatos priežiūros koordinavimo funkcijas, apibendrino Kauno teritorinės ligonių kasos teikiamus duomenis apie Kauno ir Marijampolės apskrityje vykdomų programų aktyvumą.
Lyginant pacientėms suteiktą informavimo paslaugą apie gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą, ir galimybę joje dalyvauti, iš trylikos abiejų apskričių savivaldybių, aktyviausiai dirbo Birštono savivaldybė, kurioje ir 2012 ir 2013 metais informuota apie 70 proc. visų rizikos grupės pacienčių. Kituose rajonuose buvo informuota vidutiniškai apie 24 proc. pacienčių. Tarp atskirų įstaigų aktyvumu išsiskyrė VšĮ Birštono PSPC, antroje vietoje VšĮ Plokščių ambulatorija.
Informavimo paslauga apie priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, geriausiai atliekama Kazlų Rūdos savivaldybėje, čia buvo informuota 42,42 proc. pacientų 2012 metais ir 37,45 proc. – 2013 metais. Kituose rajonuose informuojama vidutiniškai 28 proc. pacientų, kuriems ši programa taikoma. Analizuojant pagal įstaigas, 2013 m. aktyviausiai dirbo UAB „Aušros klinika“ (Vilkaviškio rajonas), kurioje informuota ir patikrinta daugiau kaip 55 proc. vyrų.
Informavimo paslauga apie atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programą visuose rajonuose atliekama panašiai, informuojama vidutiniškai apie 15 proc. pacienčių, kurioms gali būti taikoma ši programa. Didžiausias aktyvumas stebėtas Marijampolės ir Kauno miesto savivaldybėse, kur 2012 m. ir 2013 m. patikrinama kiek daugiau kaip 20 proc. pacienčių. Analizuojant situaciją konkrečiose ASPĮ, nustatyta, kad geriausiai prevencija vykdoma UAB „Gydytojų Keršanskų klinikoje“ (Marijampolė) ir UAB „Aušros klinikoje“ (Vilkaviškio rajonas), kuriose 2013 m. patikrinta beveik po 50 proc. rizikos grupei priklausančių moterų. Kiek daugiau nei 40 proc. patikrinusios VšĮ Kidulių ambulatorijos pavyzdys įrodo, kad net ir netolygus mamografų išdėstymas nesutrukdo programos vykdymui.
Vykdant asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei atrankos ir prevencijos programą, daugiausiai pacientų buvo informuota Kazlų Rūdos savivaldybėje – 49,49 proc. 2012 metais ir 46,89 proc. 2013 metais. Analizuojant pagal ASPĮ, 2013 m. daugiausiai pacientų ištyrė VšĮ Šeimos sveikatos priežiūros centras (Vilkaviškio rajonas) beveik 78 proc. rizikos grupei priklausančių pacientų ir UAB „Šuolis pirmyn“ (Kazlų Rūdos savivaldybė) – daugiau kaip 70 proc. Belieka apgailestauti, kad kol kas dar ne visose įstaigose galima pasinaudoti šia programa.
Informavimo paslauga apie storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programą aktyviausiai buvo teikiama Jonavos rajono savivaldybėje 2012 metais, čia buvo informuota 42,63 proc. pacientų, kuriems ši programa taikoma. Kituose rajonuose buvo informuota vidutiniškai 11 proc. pacientų. Tačiau analizuojant pagal ASPĮ, 2013 m. pirmauja VšĮ Kauno Dainavos poliklinika, patikrinusi daugiau kaip 70 proc. pacientų. Džiugi žinia Marijampolės apskrities gyventojams, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. šios programos teikiamomis galimybėmis bus galima pasinaudoti savo gydymo įstaigoje.
Daugiau informacijos apie atliktą duomenų analizę galima rasti Kauno visuomenės sveikatos centro internetinėje svetainėje (įdėti nuorodą http://kaunovsc.sam.lt/pub/kaunas/imagelib/file/Programu%20analize%20I%20pusm.doc).
Daugiau informacijos apie vykdomas prevencines programas galima rasti Kauno teritorinės ligonių kasos internetinėje svetainėje (įdėti nuorodą http://www.ktlk.lt/istaigoms/spp/prevencines/).
Svarbu nepamiršti, kad mūsų sveikata priklauso ne tik nuo sveikatos priežiūros įstaigų, bet ir nuo mūsų pačių aktyvumo. Pasirūpinkime savo sveikata patys, o ligų prevencijos programos padės tai padaryti nemokamai.
Kristina Rudžinskaitė, laikinai vykdanti Kauno visuomenės sveikatos centro Integruotos sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus vedėjo funkcijas, tel. (8 37) 331231
