Trichineliozė – ūmi žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. 
Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 11 milijonų žmonių, sergančių šiuo kirmėliniu susirgimu. Šiais metais Lietuvoje jau užregistruoti 2 trichineliozė protrūkiai išplitę per šernienos produktus (Kėdainių rajone 4 atvejai, Telšių rajone 5 atvejai).
Apie trichineles lervas
Trichinelių lervos yra labai atsparios: sušaldytoje iki – 18°C temperatūros mėsoje trichinelių lervos žūna tik per 10 dienų, sūdant ar rūkant mėsą bei dešras, jos žūna tik viršutiniuose sluoksniuose. Net verdant ar kepant didelio gabalo viduje trichinelės išlieka gyvos.
Užsikrėtimo kelias
Žmonės šia liga užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai šiluminiai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra cistų (kapsulių) su trichinelių lervomis. Lietuvoje pagrindinis trichineliozės šaltinis yra infekuota trichinelėmis kiauliena, dažniausiai privačiuose šeimyniniuose ūkiuose užauginta ir netikrinta dėl trichineliozės. Tokie židiniai būna gana išplitę ir apima nemažą užsikrėtusių žmonių skaičių, nes dažnai, ypač prieš šventes, skerdiena padalinama giminėms, pavaišinami draugai ir kaimynai.
Susirgimo požymiai
Pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų nuo apsikrėtimo. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų skaičiaus ir jų gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo infekcijai.
Liga pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į įvairius kūno raumenis (1–2 savaites po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga. Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas.
Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti. Vaikams dažniau nei suaugusiesiems trichineliozės eiga būna lengva.
Įtarus, kad asmuo gali sirgti trichinelioze, būtina kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kaip išvengti užsikrėtimo trichinelioze?
Modernių skerdyklų kūrimasis, pagerėjusi mėsos kontrolė – tai pagrindiniai faktoriai, kurie nulėmė kiaulių, o tuo pačiu ir žmonių trichineliozės mažėjimą.
- Maistui vartokite tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną (ir savo ūkyje užaugintą), šernieną ar kitą žvėrieną ir tik gavę neigiamą atsakymą;
- Jeigu skerdienoje randama nors viena trichinelės lerva, skerdiena turi būti sunaikinama;
- Nepirkite nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Į turgavietes patenka mėsa patikrinta dėl trichineliozės, tačiau, kilus įtarimui dėl mėsos kokybės, galima paprašyti parodyti veterinarijos laboratorijos spaudą ant mėsos;
- Graužikai – pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje. Pelės, žiemai subėgdamos į tvartus, pavasarį – į laukus ir miškus, perneša šią ligą nuo laukinių gyvūnų naminiams ir atvirkščiai. Todėl ūkiuose būtina reguliariai naikinti graužikus, kurie, patekę į pašarus, gali užkrėsti kiaules ar kitus gyvūnus;
- Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, jas šerdami žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis. Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar laukiniai gyvūnai.
Rūta Pugačiauskienė,
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys
