Briuselyje vykusiame Europos Komisijos (EK) organizuotame Europos valstybių nacionalinių kontaktinių centrų (NKC) atstovų susitikime Lietuva sulaukė pagyrimų už Europos Sąjungos (ES) direktyvos, pagal kurią mūsų kraštiečiai gali laisviau vykti gydytis į užsienį, aktyvų įgyvendinimą ir periodinį viešinimą, aiškinant žmonėms apie šią naujovę.
Tokia nuomonė išsakyta EK Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato surengtame NKC atstovų koordinaciniame susitikime. Jame buvo aptarta, kaip kiekvienai Europos valstybei sekasi įgyvendinti šią direktyvą, kaip užtikrinama paciento teisė į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą, kaip žmonėms pasakojama apie naujoves. Taip pat aptartos ir tolimesnio bendradarbiavimo galimybės.
Įdomu ir tai, kad šiame susitikime pristatyti Londono ekonomikos mokyklos atlikto mokslinio tyrimo rezultatai, kurio tikslas – įvertinti, kokia informacija, teikiama NKC interneto svetainėse daugiausia įtakoja pacientų apsisprendimą gydytis svetur.
„Taigi, anot tyrimo, pagrindinės priežastys vykti gydytis į kitas šalis buvo noras gauti neprieinamą gydymą savo šalyje, gauti geresnės kokybės arba žinomo mediko gydymo paslaugas, taip pat už visa tai mokėti pigiau. Pacientų pasirinkimą lemia tiek šios priežastys, tiek tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo tvarka. Pavyzdžiui, pacientai, kurių šalyse gydymas brangesnis, linkę dažniau vykti gydytis svetur“, – pasakojo Vaida Momkuvienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja.
V. Momkuvienės teigimu, taip pat aptartos ir tendencijos, kad gretimai išsidėsčiusių šalių gyventojai dažniausiai renkasi gydymo paslaugas kaimyninėje arba savo šalyje. Pavyzdžiui, Baltijos šalių piliečiai mieliau gydosi vietoje, neišvykdami už savo valstybės ribų. Taigi žmonės pirmiausia gydosi savo gimtajame krašte, o tik po to renkasi kaimynines šalis. Iš Baltijos šalių mažiausiai gydytis svetur vyksta latviai, po to seka mūsų kraštiečiai, o pirmauja estai. Štai nuo pernai metų gruodžio kaimynai estai gavo 43 pacientų prašymus kompensuoti gydymą Suomijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, kai tuo tarpu mūsų šalies ligonių kasos nuo pernai metų spalio gavo tik 27 tokius prašymus kompensuoti gydymą Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje ir kt. ES šalyse).
„Kalbant apie Lietuvą, gydytis į užsienį išvyksta mažai pacientų dėl to, kad mūsų šalyje sveikatos priežiūros sistema yra gera, gyventojai ja pasitiki, neabejoja mūsų medikais, paslaugų kokybe. Kita svarbi priežastis, kodėl žmonės mieliau gydosi savo krašte yra ta, kad po sudėtingų operacijų ar gydymo procedūrų yra kur kas geriau pabusti ir jėgas atgauti netoli namų, artimųjų, o ne už tūkstančių kilometrų. Kita vertus, visiems žinoma, kad užsienyje gydymo kainos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje. Senosiose ES narėse paslaugų įkainiai, lyginant su Lietuvos, gali skirtis ne tik kelis, bet ir iki 10 kartų. Juk gavęs gydymo paslaugas svetur, žmogus pirmiausia privalo sumokėti savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau turi teisę kreiptis į teritorines ligonių kasas dėl išlaidų kompensacijos bei atgauti dalį tam išleistų pinigų“,– sakė Momkuvienė.
VLK primena, kad praėjusių metų spalio 25 d. visoje ES įsigaliojo minėtos ES direktyvos nuostatos. Pagal ją, gydytojų siuntimus turėję žmonės ir paslaugas gavę svetur, turi teisę kreiptis į teritorines ligonių kasas: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje ir prašyti kompensuoti patirtas išlaidas. Žinoma, tai daryti gali tik apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu.
Svarbu žinoti ir tai, kad bet kurios šalies pacientas visą informaciją gali gauti įsteigtuose nacionaliniuose kontaktiniuose centruose (Lietuvos Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinio kontaktinio centro interneto svetainės adresas http://www.lncp.lt).
Visi gyventojai rūpimus klausimus gali pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.
