Daugelis save laikančių visiškai sveikais žmonių ilgus metus gali neįtarti, kad serga arterine hipertenzija (AH) (t. y. klastinga padidėjusio kraujospūdžio liga), nes niekada nesimatuoja kraujospūdžio.
Pasauliniai medicinos tyrimų duomenys rodo, kad arterinė hipertenzija kamuoja kone kas antrą darbingo amžiaus žmogų, o pagyvenusius – dar daug dažniau, yra daugelio kitų rimtų ligų simptomas arba net priežastis. Dažniausiai šis susirgimas pasireiškia darbingiausio amžiaus žmonėms ( 30 – 60 metų).
Kada verta susirūpinti
Optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80. Pavojaus nėra, jeigu šis skaičius neviršija 140/90. Tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – būtina susirūpinti. Ši liga klastinga tuo, kad pasižymi nebylia eiga.
Arterinis kraujo spaudimas padidėja sutrikus įvairių aktyvių medžiagų pusiausvyrai, ko pasėkoje kraujagyslės susitraukia, laikui bėgant jų sienelės praranda elastingumą, sustandėja, todėl negali tinkamai prisitaikyti prie iš širdies išmetamo kraujo pulsacijos.
Pradinėje susirgimo stadijoje akivaizdžių ligos simptomų žmogus dažniausiai net nejaučia, bet pakitimai organizme jau vyksta: pažeidžiamos visų organų kraujagyslės, ypač nukenčia širdis, smegenys, rega, inkstai. Dažniausiai negydyta hipertenzija pasireiškia miokardo infarktu arba insultu.
Ką reiškia skaičiai: 140/90 mm gyvsidabrio stulpelio
Širdis – galingas nepailstantis raumuo, kiekvieno susitraukimo metu išstumiantis tam tikrą kraujo kiekį ir užtikrinantis kiekvienos net pačios smulkiausios ir toliausiai nutolusios kraujagyslės tinkamą funkcionavimą. Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja, todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnis atspindi širdies susitraukimo metu sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu, antrasis, mažesnis – atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu.
Dėl kokių priežasčių išsivysto arterinė hipertenzija
Hipertenzija būna dviejų rūšių – pirminė ir antrinė. Antrine hipertenzija (iki 10 proc. visų atvejų) vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį (tai gali būti įgimtas kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos, paveldimumas ir kt.).
Pirminė hipertenzija išsivysto tarsi savarankiškai, dažnai be jokios regimos priežasties, neišprovokuota jokių kitų ligų, galinčių padidinti kraujo spaudimą. Apie 90 – 95 proc. pirminės arterinės hipertenzijos atvejų atsiradimui įtakos turi Pasaulio sveikatos organizacijos įvardinti pagrindiniai nesveikos gyvensenos veiksniai: rūkymas, nesveika mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas, nuolatinis stresas, netaisyklingas darbo – poilsio režimas.
Kaip galima išvengti arterinės hipertenzijos
- Nerūkykite, jei rūkote – kuo skubiau atsisakykite šio žalingo įpročio (ne tik pigiau kainuos, bet ir ilgiau gyvensite);
- reguliuokite savo kūno svorį. Daugelio įvairių susirgimų rizikai turi reikšmės ne tik antsvoris, bet ir netolygus riebalų pasiskirstymas. Riebalų sankaupos ant liemens („obuolio”, arba vyriškojo tipo, nutukimas) labiau susijęs su hipertenzija ir kitomis ligomis nei riebalų perteklius ant šlaunų („kriaušės”, arba moteriškojo tipo, nutukimas). Rizika padidėja, kai vyrų liemens apimtis >102 cm, moterų >88 cm.;
- reguliariai mankštinkitės – bent po 30 min. kasdien, didinkite kasdienį fizinį aktyvumą eidami pėsčiomis į darbą, dažniau užsiimkite bet kokią kita fizine veiklą;
- mokykitės valdyti stresą (reguliuokite darbo – poilsio režimą, mokykitės atsipalaidavimo pratimų, klausykitės mėgstamos muzikos, didinkite fizinį aktyvumą, šokite, melskitės, keiskite požiūrį į situacijas, kurių jūs suvaldyti negalite, ieškokite „širdžiai malonaus“ užsiėmimo, gerai išsimiegokite, na ir dar daug kitų streso įveikos būdų..). Jei nesusitvarkote savarankiškai – kreipkitės kvalifikuotų specialistų pagalbos;
- keiskite mitybos įpročius ribodami arba visiškai atsisakydami alkoholio, vartokite mažiau riebalų, cukraus, druskos (nedėkite druskinės ant pietų stalo, nesūdykite jau pagaminto maisto), vartokite daugiau šviežių vaisių ir daržovių, ypač, turinčių daug kalio (jo daugiausia yra pupelėse, žirniuose, lapinėse daržovėse, morkose, bulvėse, riešutuose, sėlenose, kviečiuose ir kitame augalinės kilmės maiste);
- vartokite tiksliai pagal nurodymus paskirtus antihipertenzinius vaistus tam, kad būtų pasiektas geriausias jų veikimo efektas;
- jei vartojate kontraceptinius preparatus, gydotės estrogenų ar hormonų preparatais, reguliariai pasitikrinkite savo kraujo spaudimą.
Kaip taisyklingai pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą (AKS)
AKS – nepastovus rodiklis, kintantis per visą širdies ciklo kursą net ir visiškai sveikam žmogui. Siekdami tinkamai įvertinti kraujospūdį, matuokite jį kasdien tuo pačiu metu, tomis pačiomis sąlygomis. Gautus rezultatus užsirašykite į kraujospūdžio pasą ir pateikite savo gydytojui.
Matavimo atlikimas
- Stenkitės kraujospūdį matuoti kiekvieną dieną 2 kartus (ryte ir vakare) tuo pačiu metu. Pirmą matavimą rekomenduojama atlikti atsikėlus per 1 valandą.
- Prieš matuodami, mažiausiai 30 minučių, venkite valgyti, gerti alkoholį, rūkyti ar sportuoti.
- Atsisėkite ramioje vietoje, ant kėdės su atlošu, atremkite nugarą, atsipalaiduokite, pėdomis pilnai remkitės į grindis, ranką padėkite ant stalo taip, kad matuoklio rankovė būtų širdies lygyje ir ramiai pasėdėkite bent 5-10 minučių. Matavimo metu nejudėkite ir nekalbėkite (taisyklinga sėdėsena matuojant užtikrina tikslesnius matavimo rezultatus).
- Kraujospūdžio matuoklio rankovę galima dėti ant dešinės arba ant kairės rankos (skirtingų rankų matavimai dažniausiai skiriasi, todėl rekomenduojama matuoti kiekvieną kartą ant tos pačios rankos);
- Nusivilkite žastą veržiančius rūbus ir uždėkite matuoklio rankovę virš alkūnės. Spalvotas žymeklis turi būti vidinėje rankos pusėje, oro vamzdelis turi eiti vidine dilbio puse ir būti vienoje linijoje su Jūsų vidiniu pirštu (kai matuojama ant kairės rankos).
- Ranką ant stalo padėkite taip, kad rankovė būtų tame pačiame lygyje kaip ir Jūsų širdis, atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti 25 -30 cm.
- Į rankovę pripūskite tiek oro, kad slėgis joje būtų 30-40 mm Hg didesnis, nei laukiamas Jūsų sistolinis kraujospūdis (matuojantis automatiniu kraujospūdžio matuokliu, slėgis nustatomas automatiškai vieno mygtuko paspaudimu).
- Jei matuojate du kartus, darykite 3-5 min pertraukas tarp matavimų. Jei pirmieji du matavimų rezultatai labai skiriasi, pamatuokite dar kartą.
Kaip vertinti gautus rezultatus
- Optimalus kraujo spaudimas : <120/<80 mm Hg.
- Normalus: <130/<85 mm Hg.
- Aukštas normalus: 130-139/85-89 mm Hg.
- I laipsnio arterinė hipertenzija (AH): 140-159/90-99 mm Hg.
- II laipsnio AH: 160-179/100-109 mm Hg.
- III laipsnio AH: >180/>110 mm Hg.
- Izoliuota sistolinė AH: >140/<90 mm Hg (dažnai pasitaiko vyresniems žmonėms).
Vienkartinis ar keletą kartų per parą padidėjęs kraujospūdis gali būti ir normalus organizmo atsakas į fizinį krūvį, stresą ar kitus veiksnius. Arterinės hipertenzijos diagnozę patvirtina gydytojas tokiu atveju, kai padidėjęs kraujo spaudimas laikosi bent kelias savaites ir papildomai įvertinama paciento būklė.
Šiandien minima PASAULINĖ HIPERTENZIJOS (kitaip vadinamos „tyliosios žudikės“) DIENA.
Jonavos visuomenės sveikatos biuras kviečia sekti arterinį kraujo spaudimą (AKS) ne tik sergančius, vyresnio amžiaus žmones, besilaukiančias mamas, bet ir sveikus, niekuo nesiskundžiančius žmones.
Individuali kraujospūdžio kontrolė įvairiu paros metu sudaro galimybę savalaikiai sužinoti ar nesergi šia liga, na o susirgus – geriau kontroliuoti ligos eigą.
Sumažinus kraujospūdį dažniausiai pagerėja ir jau pažeistų organų būklė, negydoma arterinė hipertenzija progresuoja ir sutrumpina ligonio gyvenimą iki 20 metų.
Stebėkite savo kraujospūdį.
Rūta Pugačiauskienė,
Jonavos visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos specialistė
2016 m. gegužės 17 d.
