Esu kineziterapeutė Gintarė ir noriu paklausti: ar žinojai, kad kineziterapija tampa puikia priemone gerinant vaikų, sergančių autizmo spektro sutrikimu (ASS), koordinaciją? Daugelis vaikų, sergančių ASS, susiduria su motoriniais iššūkiais įskaitant pusiausvyros, rankų ir akių koordinavimo bei smulkiosios motorikos sunkumais, kurie gali turėti įtakos kasdienei veiklai, žaidimams ir bendravimui. Kineziterapija siūlo struktūrizuotus, moksliškai pagrįstus metodus šiems motoriniams iššūkiams spręsti.
Naujausi moksliniai straipsniai teigia, kad geriausias būdas yra jėgos ir stabilumo ugdymas. Kineziterapija padeda sustiprinti pagrindinius raumenis, kurie yra būtini pusiausvyrai ir laikysenai. Atlikdami pusiausvyros ir laikysenos koregavimo pratimus vaikai gali išsiugdyti didesnį stabilumą, todėl koordinuoti judesiai tampa lengviau valdomi.
Motorinis planavimas? Taip išgirdote gerai. Motorinis planavimas apima veiklą, kurią reikia planuoti ir atlikti konkrečius judesius. Tai gali būti ėjimas kliūčių ruožu, kamuolio gaudymas ar vidurio linijos kirtimo užduotis. Šie pratimai lavina vaiko motorikos planavimo įgūdžius, didina jų gebėjimą sklandžiau atlikti koordinuotą veiklą.
Daugelis vaikų, sergančių ASS, turi unikalių jutimo apdorojimo poreikių. Šie poreikiai turi poveikį jų pusiausvyros jausmui ir erdviniam suvokimui. Kineziterapija apima jutimo integravimo metodus. Tai pratimai apimantys prisilietimą, propriocepciją (kūno suvokimą) ir vestibiuliarinį aparatą (pusiausvyrą). Šie pratimai padeda vaikams geriau suvokti savo kūną erdvėje, o tai labai svarbu koordinacijai.
Smulkiosios motorikos lavinimas stimuliuoja kalbos raidą, gerina pirštų, rankų ir akių koordinaciją bei ugdo dėmesį, susikaupimą, atmintį. Stambiosios motorikos įgūdžių tobulinimas padeda vaikams koordinuoti judesius. Norint lavinti smulkiąją ir stambiąją motoriką reikia naudoti amžių atitinkančią, žaismingą veiklą, skirtą šiems įgūdžiams lavinti. Tai turi būti veikla apimanti kasdienių įgūdžių lavinimą (rašymas, rengimasis ar žaidimai su bendraamžiais).
Tyrimai rodo, kad kineziterapija gali padėti vaikams, sergantiems ASS, skatindama neuroplastiškumą arba smegenų gebėjimą užmegzti naujus ryšius reaguojant į pasikartojančius judesius (kuo dažniau tus pačius judesius atliekame tuo jie būna tikslesni).
Moksliniais tyrimais pagrista kineziterapija gali žymiai pagerinti vaikų, sergančių ASS, koordinaciją ir pusiausvyrą. Be fizinės naudos, motorinių įgūdžių tobulinimas gali padidinti pasitikėjimą savimi, padėti geriau įsitraukti į socialinę ir ugdomąją veiklą.
Todėl kineziterapija yra perspektyvus, mokslu pagrįstas ir individualiai pritaikomas metodas galintis veiksmingai pagerinti vaikų pusiausvyrą, motorinę koordinaciją, fizinį, socialinį bei emocinį vystymąsi, ir padidinanti pasitikėjimą savimi.
Kineziterapeutė, ergoterapeutė Gintarė Jampolcevaitė
