Menu Close

Kelias į sveiką širdį ir ilgesnį kokybišką gyvenimą

sirdis-4f51319cd9f0bŠiandien visas pasaulis susirūpinęs sunkiai valdomu širdies ir kraujagyslių ligų plitimu – jos kasmet nusineša 17,3 mln. gyvybių, Lietuvoje, taip pat ir Jonavoje sudaro daugiau kaip pusę visų mirties priežasčių ir šis skaičius nuolat auga, ypač moterų. Pasaulio mokslinikai prognozuoja, kad 2030 m. mirtingumas dėl šių priežasčių gali pasiekti 23 mln. per metus, todėl nedelsiant reikia suteikti pirmenybę šių ligų prevencijai ir kontrolei kartu su kitomis neužkrečiamomis ligomis, tokiomis kaip vėžys, lėtinės kvėpavimo ligos.
Ši šventė nuo 1999 metų jau švenčiama paskutinį rugsėjo sekmadienį 90-yje pasaulio šalių, siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvensenos būdą.
Pačioms dažniausioms širdies ligoms priskiriama išeminė (koronarinė) širdies liga ir cerebrovaskulinė liga, kurių dažniausios apraiškos pasireiškiančios ūmiai – širdies raumens infarktas (miokardo infarktas) ir galvos smegenų insultas. Svarbiausioms širdies kraujagyslių ligoms priskiriama stenokardija, aritmijos, širdies nepakankamumas, aterosklerozė ir kt.
Šios ligos gali išsivystyti įvairaus amžiaus žmonėms. Dažnai visos šios ligos turi tas pačias priežastis, joms taikomi tie patys gydymo būdai.

Trumpai apie širdies darbą

Širdis – vienas stipriausių žmogaus kūno raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Suaugusiojo širdies viršūnė yra ties penktu šonkauliu (vyrams– 1-2 cm žemiau kairiojo spenelio). Širdies padėtis priklauso nuo žmogaus amžiaus (vaiko – aukščiau, senyvo – žemiau) ir kūno sudėjimo (kresno – aukščiau, liekno – žemiau). Sveikos širdies dydis maždaug atitinka sugniaužto žmogaus kumščio dydį, suaugusio žmogaus širdis yra apie 13 cm ilgio, 9 cm ar 7 cm storio, vyro širdis sveria apie 350, moters – apie 300 gramų. Masė priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinio išsivystymo ir veiklos pobūdžio.
Širdis dirba cikliškai. Kiekvieną ciklą sudaro staigus susitraukimas (sistolė), kuri yra darbo fazė ir ilgas atsipalaidavimas (diastolė) kurio trukmė sąlygoja pulso greitį. Sveika širdis ramybėje susitraukia (plaka) 60-80 k./min, naktį – rečiau, vaiko – visada dažniau. Plakimas greitėja dirbant, karščiuojant, susijaudinus. Per parą širdis sutvinksi apie 100 000 kartų.
Iš širdies pagrindo prasideda 6 stambios kraujagyslės, kuriomis atiteka arba išteka iš širdies kraujas. Iš širdies išeinančioms kraujagyslėms tenka atlaikyti nemažą kraujo spaudimą kiekvieno širdies susitraukimo metu. Jei šis spaudimas per žemas, kraujas nepasiekia audinių, o jei per aukštas – nukenčia arterijų sienelės ir vidaus organai.
Širdis ir visos organizmo kraujagyslės sudaro širdies ir kraujagyslių sistemą. Visos mūsų gyvybinės funkcijos priklauso nuo to, kaip ši sistema funkcionuoja. Kraujotakos sustojimas tik kelioms minutėms gali padaryti nepataisomos žalos smegenims.

Kokios priežastys skatina sergamumą širdies – kraujagyslių ligomis?

Dažniausi šių ligų sveikatos rizikos veiksniai skirstomi į:
1. Veiksnius, kurių mes negalime kontroliuoti (amžius, lytis ir paveldimumas), todėl verta sužinoti savo giminės sveikatos istoriją ir išsiaiškinti kokiomis ligomis sirgo ar nuo jų mirė mūsų pirmos eilės artimi giminaičiai (vyrai iki 55 metų ir moterys iki 65 metų), nes iš jų mes galime paveldėti ne tik polinkį susirgti infarktu ar insultu, bet ir cholesterolio kiekio didėjimą kraujyje, aukštą kraujospūdį ir cukrinį diabetą, kurie taip pat skatina didesnę tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ligomis. Žinodami savo giminės istoriją mes jau galime imtis tam tikrų veiksmų, kad nesusirgtume šiomis ligomis arba jas atitolintume – periodiškai matuotis ir kontroliuoti savo kraujo spaudimą, pulsą, atlikti specialius kraujo tyrimus, kurių metu nustatomas cholesterolio ar gliukozės kiekis, nevartoti riebaus maisto, gyventi fiziškai aktyvesnį gyvenimą, išlaikyti normalų kūno svorį.
2. Ir veiksnius, kurių mes galime išvengti sąmoningai pasirinkdami sveikesnę gyvenseną:
• rūkymas (su juo siejama 25 proc. visų širdies kraujagyslių ligų. Dėl rūkymo padažnėja širdies susitraukimai – rūkančio žmogaus širdis plaka 10-20 dūžių per minutę, ko pasėkoje padidėja kraujospūdis, o kraujyje ima stigti deguonies. Rūkančio žmogaus širdis priversta dirbti smarkiau, todėl jis greičiau pavargsta, jam pradeda trūkti oro),
• aukštas kraujospūdis (arterinė hipertenzija) – Lietuvoje jau kas dešimto 25-34 m. ir kas penkto 35-44 m. amžiaus vyro kraujospūdis yra padidėjęs. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm/Hg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mm/Hg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis – jį būtina mažinti, nes tai gali sumažinti insulto tikimybę apie 40 proc., miokardo infarkto – 16 proc.,
• alkoholio vartojimas (didesnis alkoholio kiekis didina kraujospūdį, skatina krešulių susidarymą kraujyje),
• nutukimas (dėl viršsvorio išsiplečia kojų venos, apsunkinamas širdies krūvis ko pasėkoje didėja kraujospūdis),
• cholesterolis (jo perteklius yra pavojingas, nes jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir siaurina jų spindį tuo sutrikdydamas kraujo apytaką. Tiek vyrų, tiek moterų cholesterolio kiekis kraujyje pradeda ženkliai didėti maždaug nuo 45 metų amžiaus),
• stresas (jo pasėkoje į kraują išsiskiria padidintas kiekis adrenalino, kuris didina kraujospūdį),
• nepakankamas fizinis aktyvumas (reguliarus judėjimas padeda reguliuoti kraujospūdį, stiprina širdies raumenį, plečia kraujagysles, ko pasėkoje visas organizmas geriau aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis). Rekomenduojama daryti vidutinio intensyvumo fizinius pratimus ne mažiau 30 min. suaugusiam ir 60 min. vaikui per dieną, bent 3 ar 4 kartus per savaitę),
• netinkama mityba (piktnaudžiavimas riebiu ir saldžiu maistu skatina aterosklerotinių plokštelių susidarymą kraujagyslėse, o tai gali sukelti širdies ligas).

Gyvenkite fiziškai aktyvesnį gyvenimą, sveikai maitinkitės, nerūkykite kad sumažintumėte savo ir savo artimųjų širdies ligų ir insulto riziką. Tik nuo jūsų noro ir idėtų pastangų priklauso galimybę atsisaugoto nuo šių ligų – skatinkite širdžiai sveiką gyvenseną visais amžiaus tarpsniais ir būkite sveiki.

Rūta Pugačiauskienė
Jonavos visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Skip to content