Saulės šviesa daro įtaką beveik visiems mus supantiems gyviems organizmams, ji būtina kiekvieno sveiko žmogaus egzistavimui, nes didina galvos smegenų aktyvumą, aktyvina žmogaus psichinę veiklą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, padeda organizmui įsisavinti vitaminus D, E ir C, riebalus, baltymus, mikroelementus, skatina vadinamųjų „laimės hormonų” gamybą.
Dauguma (apie 70,0 proc.) Lietuvos gyventojų turi I arba II odos tipą, kuriam būdinga šviesi oda, mėlynos akys, šviesūs plaukai. Šio tipo žmonės yra itin jautrūs saulės poveikiui, kuris gali sukelti tiek trumpalaikius, tiek tolimus ilgalaikius sveikatos pakenkimus, nes turi savybę per eilę metų žmogaus organizme kauptis.
Galimas neigiamas saulės poveikis organizmui:
• Ilgai būnant saulėje dažnai pasitaiko I laipsnio nudegimas, pasireiškiantis gana skausmingu odos paraudimu. Paprastai oda per 5 – 7 dienas nusilupa ir paraudimas išnyksta, randų nelieka.
• Intensyvaus odos įdegio medikai taip pat nelaiko grožio išraiška, nes mūsų oda tokiu būdu ginasi nuo neigiamo saulės poveikio, kurio metu odos ląstelėse (melanocituose) gaminamas pigmentas melaninas, suteikiantis odai tamsų atspalvį.
• Saulė taip pat gali tapti įvairių odos ligų kaltininke – piktnaudžiaujant ja ir nenaudojant jokių apsaugos priemonių gresia priešlaikinis odos senėjimas, kuris dažnai laikomas natūraliu ir neišvengiamu dalyku. Vis dėlto iki 90 proc. matomų odos pasikeitimų, dažniausiai siejamų su senėjimu, yra išprovokuoti saulės.
• Ilgalaikis saulės poveikis taip pat skatina apgamų formavimąsi, gali sukelti pikčiausią odos vėžį – melanomą, kuriuo dažniausiai suserga jaunos 20–25 metų moterys, o po 50-ųjų gyvenimo metų šios rūšies vėžinių susirgimų skaičius dar išauga. Dažniausios šių ligų pasireiškimo vietos yra labiausiai susijusios su kaupiamuoju saulės poveikiu – tai veidas ir kaklas.
• Nepageidaujamas saulės spindulių alergines reakcijas gali sukelti ir kontaktas su tam tikrais augalais ar maisto produktais (pvz., citrinomis, figos lapais ar stiebais, salierais, krapais, rūtomis, pastarnokais ar morkų sultimis).
• Taip pat žmogų gali ištikti šilumos smūgis, kuriuo organizmas reaguoja į per didelį susikaupusį šilumos kiekį ilgai būnant saulėje ar karštose blogai vėdinamose patalpose. Šilumos smūgio ištiktam žmogui gali pakilti kūno temperatūrą, skauda galvą, pykina, troškina, jis darosi mieguistas, vangus, dažnai stipriai plaka širdis, gali sutrikti orientacija, gali viduriuoti ar net netekti sąmonės.
• Saulės smūgis ištinka žmogų nepridengta galva ilgesnį laiką būnant saulėje ir pasireiškia galvos smegenų perkaitimu, ko pasėkoje svaigsta arba skauda galvą, silpna, pykina, gali sutrikti klausos pojūčiai (zvimbia ausyse), mirga akyse, pila šaltas prakaitas, taip pat galimas ir sąmonės netekimas.
• Neigiamą saulės poveikį akims anksti diagnozuoti nėra lengva, nes akių pažeidimai vystosi palaipsniui, nepastebimai ir gali būti negrįžtami. Po ilgo buvimo saulėje be apsaugos priemonių gali pasireikšti ašarojimas, akys gali parausti, padidėja jautrumas šviesai. Vaikų, ypač iki 10 metų ir kūdikių, akytės yra itin pažeidžiamos, nes jų akies terpės yra skaidresnės, spinduliai lengviau praeina pro apsauginius sluoksnius.
Kad saulė netaptu priešu rekomenduojame:
• Vengti tiesioginių saulės spindulių, stengtis daugiau būti pavėsyje;
• Nuo 10.00 iki 16.00 val. visiškai riboti buvimą saulėkaitoje, nes saulė pati pavojingiausia tuo metu, kai jūsų šešėlis yra trumpesnis už jūsų kūną;
• Pasirūpinti tinkama apranga (natūralaus pluošto šviesių spalvų laisvi rūbai);
• Apie 70 proc. šilumos/ šalčio mes priimame ir atiduodame per galvą, kurią karštyje būtina dengti plačiakrašte skrybėle, ar šviesia skarele, dengiančia ne tik galvą, bet ir veidą, ausis, kaklą (mūsų senoliai niekada neidavo lauko darbų dirbti nepridengta galva).
• Dengti apsauginiais akiniais nuo saulės su ultravioletinių spindulių filtrais suaugusių ir vaiku akis (nors akiniai vaikams mūsų visuomenėje nėra populiaru), arba bent jau užmaukšlinti jiems ant galvos kepuraitę su snapeliu;
• Odos apsaugai naudoti apsauginius kremus, kurių SPF (apsaugos nuo saulės faktorius) yra 15 ir daugiau. Patartina kremu nuo saulės tepti visą kūną kas 2 valandas (jei kremas naudojamas taisyklingai, ryškaus įdegio turėtų nebūti). Tokios apsaugos turėtų visiškai pakakti tuo atveju, jei žmogus neserga odos ligomis, nevartoja jautrumą saulei didinančių vaistų;
• Nuolat, po truputį gerti pakankamą kiekį (apie 33 ml/1kg kūno svorio) vandens. Geriausiai tinka paprastas geriamas ir mineralinis vanduo.
Pirma pagalba netinkamo saulės poveikio atveju:
• Jei vis tik papiktnaudžiavote saulės voniomis, nudegusią vietą reikia skubiai vėsinti vėsiu tekančiu vandeniu, drėgnais užklotais, tačiau nepersistenkite, kad nudegusios vietos nenušaldytumėte, nes čia būna sutrikę pojūčiai. Vaistinėse galima įsigyti specialių raminančių, nuskausminančių purškalų, kurie leis ramiau miegoti. Jei pažeidimas yra stipresnis nei pirmo laipsnio (iškyla pūslės) reikėtų kreiptis į medikus.
• Dažniausiai žmogų saulės smūgis ir šilumos smūgis ištinka kartu, todėl ir pirma pagalba teikiama labai panašiai – kuo skubiau nukentėjusį gabenti į pavėsį, vėsinti duodant gerti vėsių gėrimų, pridengiant vėsiai drėgnais apklotais. Nesąmoningą nukentėjusįjį guldyti ant šono (gali vemti) ir, pastoviai stebint būklę, kuo greičiau kviesti medikus.
Jonavos visuomenės sveikatos biuro
sveikatos stiprinimo specialistė Rūta Pugačiauskienė
Parengta pagal Lietuvos ir užsienio šalių mokslinės literatūros šaltinius
