Vasara – aktyvaus laisvalaikio metas. Žymiai dažniau būname gamtoje, prie vandens telkinių, stengdamiesi išnaudoti visas vasaros mums suteiktas galimybes puikiai pailsėti. Džiugina puikus oras, šviečianti saulė, tačiau ji gali suteikti ir didelių problemų. Vasaros karščiai yra pavojingi sveikatai ir gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus.
Kiekvienas iš mūsų karštį toleruoja skirtingai, todėl negalima pasakyti kokia temperatūra jau pavojinga sveikatai. Jaučiamą realią oro temperatūrą parodo karščio indekso dydis, kuris priklauso nuo oro temperatūros ir santykinio drėgnumo.
Atsižvelgiant į oro temperatūrą reiktų riboti fizinio aktyvumo ir buvimo lauke trukmę.
Temperatūra iki 27 ºC – diskomforto nesukelia.
Temperatūra nuo 27–34 ºC – silpnas diskomfortas.
Temperatūra nuo 35–39 ºC – stiprus diskomfortas. Reiktų vengti didelio fizinio aktyvumo.
Temperatūra nuo 40–45 ºC – pavojus sveikatai. Reiktų vengti buvimo lauke.
Temperatūra nuo 46–54 ºC – didelis pavojus sveikatai. Reiktų nutraukti bet kokią fizinę veiklą.
Temperatūra aukštesnė nei 54 ºC – labai didelis pavojus sveikatai.
Karštis yra rimtas jėgų išbandymas žmogaus organizmui, nes jau net pirmąjį pusvalandį buvimo jame suaktyvėja medžiagų apykaita, išsiplečia kraujagyslės, reikia daugiau deguonies. Gana dažnai pasitaiko perkaitimas, odos nudegimai, šilumos ir saulės smūgiai. Per karščius didžiausias pavojus gresia kūdikių ir vaikų (iki 4 metų) bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų, kurie jautresni karščio bangoms, sveikatai ar net gyvybei. Todėl siekiant išvengti rimtesnių sveikatos problemų, itin svarbu laikytis rekomendacijų.
Rekomenduojamos priemonės:
1. Tinkama apranga – venkite drabužių iš sintetinių audinių;
– dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius;
– renkitės šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius;
– avėkite odinę avalynę;
– dėvėkite kepurę ar kitokį galvos apdangalą, naudokite skėtį;
– tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
2. Fizinio aktyvumo ir buvimo karštyje trukmės ribojimas:
– fizinius darbus atlikite ryte ir vakare (pavojingiausias laikas nuo 11 iki 17 val.);
– venkite tiesioginių saulės spindulių, dažniau būkite pavėsyje;
– ribokite buvimo laiką karštoje aplinkoje, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje;
– pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems antsvorį;
– esant galimybei, pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač tai rekomenduotina patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.
3. Vartokite skysčius bei gerkite dažniau nei troškina:
– nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo, būtina gerti daug skysčių. Kadangi karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų, todėl gerti geriausiai tinka stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas);
– vandens gerti po truputį, nuolat ir reguliariai (kas 1-2 val.), nelaukiant kol ims kamuoti troškulys, nes jį pajutus, organizmas jau būna šiek tiek dehidratuotas;
– vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi bei saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo;
– troškulio nemalšina pienas ir gėrimai su ledu. Gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes atšaldoma gerklė ir skrandis, o troškulio pojūtis greitai sugrįžta ir karštį iškęsti bei pakelti tampa dar sunkiau.
4. Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą:
– venkite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto;
– valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, itin tinkami – vaisiai ir daržovės.
Ir dar:
Nepalikite vienų vaikų automobiliuose. Mašinos labai greitai įkaista ir jūsų vaikus gali ištikti šilumos smūgis.
Stenkitės būti patalpose, kuriose oro kondicionieriai ar ventiliatoriai. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
Stenkitės palaikyti namų aplinką vėsią. Langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždaryti, atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi. Užtraukite užuolaidas. Naudokite kuo mažiau dirbtinės šviesos, elektrinių įrenginių, sukuriančių papildomą karštį.
Vyresniems žmonėms patartina vaikščioti ne vieniems, kad atsitikus nelaimei, būtų kam suteikti pirmąją ankstyvąją medicininę pagalbą.
Blogai besijaučiantiems ligoniams, vasarą būtina apsilankyti pas kardiologą, kad atlikus tyrimus ir įvertinus ligos pobūdį, būtų skiriami tinkami medikamentai.
Pirmoji pagalba. Būtinai kvieskite medikus!
Perkaitus lengvai – apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, gerti vėsaus vandens, ramybės būsena.
Sunkesniais atvejais – skubiai išvesti ar išnešti nukentėjusįjį iš karštos aplinkos; paguldyti pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (pagerės galvos ir širdies kraujotaka). Apkloti ar vynioti nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu (37 laipsnių) antklodę, paklodę, rankšluostį, nuolat juos drėkinti, veidą vilgyti vėsiu vandeniu.
Kūno temperatūrai nukritus iki 37,5 laipsnių, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeisti sausa ir duoti gerti ko nors vėsaus. Labai patogu naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apklostyti nukentėjusįjį reikia taip, kad auksinė pusė šios antklodės būtų prie kūno ir vėsintų jį (sidabrinė pusė šildo).
Jei nukentėjusysis be sąmonės – guldyti jį ant šono, vėdinti ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
Esant saulės smūgiui – skubiai išvesti ar išnešti nukentėjusįjį į pavėsį ar vėsią vietą, pasodinti arba paguldyti jį truputį pakelta galva. Atsagsčius ir atlaisvinus dėvimus drabužius, ypač jų apykaklę, vėdinti turima priemone (vėduokle, skarele ir pan.). Apipurkšti ar suvilgyti veidą vandeniu, ant galvos dėti šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu bei pasiūlyti atsigerti vėsesnio gėrimo. Jei pykina, duoti išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis). Jeigu nukentėjusysis be sąmonės, guldyti ant šono, vėdinti ir skubiai vežti į gydymo įstaigą.
Irena Pratkelienė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė (jaunimo sričiai)
