Vsara įsibėgėja, ir – lig šiol nelepinusi mūsų šiltesniais orais – šią savaitę žada pamaloninti karščio banga. Itin karštomis dienomis iškyla grėsmė per ilgai užsibūti saulėje ir sukelti pavojų sveikatai. Perkaisti ir susirgti galima per ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (įkaitusioje patalpoje, automobilyje ir kt.). Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų, 65 metų ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti nuo nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio ar hipoksijos (deguonies trūkumo).
Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina rūpintis savo ir artimųjų sveikata ir karštą vasaros dieną rekomenduoja:
• Stengtis būti patalpose, kuriose įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Jei namuose nėra tokių sąlygų, laiką suplanuoti taip, kad būtų praleistas vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
• Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Vengti alkoholinių, su kofeinu, cukrumi ar saldikliais gėrimų – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.
• Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
• Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
• Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
• Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką.
• Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.
• Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų – net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl automobilyje likusiems asmenims ar gyvūnams gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius ir saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
• Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare. Karštyje dirbantiems darbuotojams numatyti specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
• Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia. Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Dienos metu langus namuose laikyti uždarytus, atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
• Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomo karščio.
• Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.
• Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad per didelius karščius paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl medikamentų vartojimo, jų dozės.
• Skubiai kreiptis medicinos pagalbos šiais atvejais:
esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus virš 40 °C, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.
(Informacija parengta pagal Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro pateiktas rekomendacijas.)
Visuomenės sveikatos specialistė Irena Pratkelienė
