Staiga atėjusi šalta žiema koreguoja mūsų darbus ir planus. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę temperatūrą nei yra iš tikrųjų, todėl ir vėjo poveikyje sušalti ar nušalti atskiras kūno vietas galima daug greičiau. Kuo žemesnė oro temperatūra, tuo didesnį poveikį jai daro vėjas, pvz. jei lauke – 30°, vėjo greitis siekia 3 m/s, jutiminė temperatūra gali būti net apie 39 laipsnius.
Pamastykime ar mums tikrai būtina kažkur keliauti iš savo šiltų namų. Na, jei tai tikrai būtina, planuokime kuo trumpesnes išvykas, tinkamai tam paruoškime transporto priemones, įsidėkime į jas šiltesnių rūbų, porą apklotų, termosą su šilta arbata, taip pat būtiniausių pirmos pagalbos priemonių.
Kaip rengtis šaltą dieną?
Į šaltį eikime tik tinkamai apsirengę (liaudies išmintis sako, kad „Nėra prasto oro, yra tik netinkama apranga“). Avalynę ir rūbus dėvėkite laisvesnius, pirmenybę atiduokite natūraliems audiniams: vilnai, kailiams, odinei avalynei, įsigykite specialius „termo rūbus“.
Jeigu vis dėlto kojos ima šalti, prisiminkite liaudiškus būdus joms sušildyti – kojas apsivynioti laikraščiu ir apmauti polietileniniais maišeliais, tik po to apsiauti batus. Tokie „autkojai“ gerai sulaiko šilumą.
Kokios dar rekomendacijos nepakenks?
Šaltu oru būtina sočiau pavalgyti (dėmesio norintiems sulieknėti, žiema – netinkamas metas dietoms). Šaltyje venkite alkoholio, kuris praplečia kraujagysles ir taip dar tik pagreitina šilumos atidavimą. Nerūkykite, nes cigarečių sudėtyje esantis nikotinas siaurina kraujagysles, taip trikdydamas kraujo patekimą (o kartu ir šilumos) į organus, ypač – į labiau nuo širdies nutolusius, dėl to galūnės gali greičiau nušalti. Nušalti galūnes ar atviras kūno vietas per šalčius pakanka labai trumpo laiko – vos 10-30 min. Atidengtas kūno vietas (veidą, rankas), 10-20 minučių prieš einant į lauką, pasitepkime riebiu, mažai drėgmės turinčiu kremu. Pajutę, kad veidas šąla – darykite įvairias grimasas (tokiu būdu sušildysite veido raumenis). Ilgiau stovėdami šaltyje aktyviai judinkite galūnes. Į darbą ir iš jo geriau vykite ne asmeniniu, o viešuoju transportu.
Kas greičiau sušąla?
Greičiau sušąla maži vaikai, todėl juos tinkamai aprenkime ir akylai stebėkime (nes, užsižaidę lauke, jie neretai pameta ne tik pirštines, bet ir laiko pojūtį).
Taip pat šaltis pavojingesnis pagyvenusiems žmonėms (dėl būdingų medžiagų apykaitos, kraujotakos ypatumų). Greičiau nušąla ir sergantieji širdies bei kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekę ar pavargę žmonės, taip pat neblaivūs.
Pirma pagalba sušalus…
Jei atšalo visas kūnas (jei kūno temperatūra krito žemiau +35°C ir dažniausiai tai atsitinka dėl ilgalaikio šalčio, vėjo poveikio ar ilgai pabuvus šaltame vandenyje), būtina kuo greičiau patekti į šiltą patalpą ir kviesti nukentėjusiajam greitąją pagalbą. Kol ji atvyks, šildykite nukentėjusįjį šiltoje vonioje, užklotais arba net savo kūnu. Prieš tai, jei įmanoma, nurenkite šlapius ar jau suledėjusius rūbus. Duokite šiltų skysčių (arbatos, sriubos, vandens), jokio alkoholio (!) ir neleiskite užmigti.
…ir nušalus
Dažniausiai nušąla galūnės – plaštakos ir pėdos, nes jos yra labiausiai nutolusios nuo širdies ir neturi stambių, šilumą gaminančių raumenų. Na, o greičiausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis, skruostai ir lytiniai organai. Dėl ilgalaikio ir stipraus šalčio poveikio poodžio ląstelėse gali susiformuoti ledo kristalėlių. Rekomenduojame:
- Vos pajutę šąlančias galūnes, aktyviai jas judinkite. Mosuokite. Įtempkite viso kūno raumenis, kelias sekundes palaikykite, atpalaiduokite. Taip kartokite keletą kartų, nes aktyvi raumenų veikla didina šilumos gamybą. Rankas taip pat galite šildyti užantyje, pažastyse.
- Gerkite šiltus saldintus skysčius.
- Šiltoje patalpoje, nušalusią kūno dalį galima atšildyti kambario temperatūros aplinkoje, arba vandenyje (maždaug 30 – 40°C).
- Batus nuo nušalusios galūnės nuimkite atsargiai, ne per jėgą, kad nebūtų pažeisti nušalę pirštai. Jeigu nuimti batus be pastangų nepavyksta, juos geriau perpjauti, nes rizikuojate nulaužyti ar nuplėšti sušalusius pirštus.
- Jei šildant išryškėja gilesnio pažeidimo požymiai, pūslės – nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstykite, apgobkite šiltesniu audiniu ir kuo skubiau kreipkitės pas medikus.
Ko negalima daryti teikiant pirmąją pagalbą
- Nušalusių kūno vietų netrinkite ir nemasažuokite (nei ledu, nei sniegu). Sušalusiose ląstelėse susidarę ledo kristalai aštriais kampais jas suplėšys;
- Nenaudokite jokių tepalų ar miltelių.
- Jei šildant atsiranda pūslių, nustokite šildyti. Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan.), kadangi tiesioginė šiluma gali dar labiau pažeisti jau ir taip šalčio pakenktus audinius;
- Neduokite alkoholinių gėrimų, neleiskite rūkyti.
Rūta Pugačiauskienė,
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
2016 m. sausio 6 d.
