Tymai – ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos. Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas leidžiasi žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.
Epideminis parotitas (kiaulytė) – ūmi virusinė infekcija, pažeidžianti seilių liaukas, smegenų dangalus, kasą, lyties liaukas. Dažniausiai epideminis parotitas būna nesunki liga, tačiau kai kurie ja serga labai sunkiai. Dažniausiai epideminiu parotitu sunkiau serga paaugliai ar jauni suaugusieji. Tipiškiausias epideminio parotito požymis – seilių liaukų patinimas. Be seilių liaukų patinimo, sergant epideminiu parotitu gali prasidėti virusinis galvos smegenų dangalų uždegimas (meningitas), kasos uždegimas (pankreatitas), gali būti pažeistos lyties liaukos. Labai retais atvejais kiaulytės virusas pažeidžia smegenis – sukelia encefalitą. Kitos labai retos komplikacijos – kurtumas, diabetas.
Raudonukė – ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu bei limfmazgių reakcija. Vaikams raudonukė – visiškai nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos. Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.
PROFILAKTIKA
Lietuvoje nuoepideminioparotitoir raudonukėsskiepijamakombinuota tymų- epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Šia vakcina vaikaiskiepijamidu kartus. Pirmą kartą–15 – 16,5mėnesių, antrą kartą– 6 –7 metų.
Šiuo metu visi nesirgę, neskiepyti ir/ar nepilnai paskiepyti bei nežinantys savo skiepijimo nuo tymų būklės vaikai, tiek suaugusieji (ypač vyresni nei 30 m. amžiaus) turi galimybę valstybės biudžeto lėšomis pasiskiepyti kombinuota tymų – epideminio parotito – raudonukės (MMR) vakcina.
Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Komisijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas, ir siekiant užtikrinti vaikų profilaktinių skiepijimų tęstinumą bei kontroliuoti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją šalyje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja naujas vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius.
Livija Griniova
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją
