Virusinis hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas. Virusinis hepatitas C – užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas – hepatito C virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.
2016 metais Lietuvoje hepatitu C buvo užsikrėtę 3 žmonės (2 vyrai ir 1 viena moteris).
Hepatito C požymiai:
- patamsėjęs šlapimas;
- nuovargis;
- apetito stoka;
- karščiavimas;
- vėmimas;
- pykinimas;
- pilvo skausmai;
- pageltusi oda ir akių obuoliai.
Hepatito C virusas yra labai pavojingas, nes daugelis nejaučia jokių simptomų. Inkubacinis ligos periodas trunka nuo dviejų savaičių iki šešių mėnesių. Virusas diagnozuojamas tiktai lėtinės infekcijos stadijoje, kai užkratas organizme „išbūna“ šešis mėnesius. Tačiau viruso nešiotoju žmogus gali būti 10 ir daugiau metų. Užsikrėtus hepatito C virusu, 15 – 45 proc. ligonių pasveiksta savaime per šešis mėnesius, tačiau apie 50 – 85 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu hepatitu C. Lėtinis hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas ilgiau nei šešis mėnesius besitęsiantis kepenų uždegimas, kuris pasireiškia besimptome ligos forma ar nespecifiniais požymiais, nuolatiniu kepenų fermentų aktyvumo padidėjimu.
Virusas perduodamas per kraują (užkrėstas adatas, švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, kai instrumentai nėra tinkamai dezinfekuojami; naudojantis užsikrėtusio asmens higienos priemonėmis: dantų šepetėliu) bei organų transplantacijas, nesaugių invazinių medicininių procedūrų metu, nesaugiai atliekant grožio paslaugas ( manikiūras, pedikiūras).
Hepatito C negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis.
Skiepai yra pagrindinė specifinė profilaktikos priemonė nuo virusinio hepatito A ir B, tačiau nuo virusinio hepatito C skiepų nėra. Ši infekcinė liga yra gydoma antivirusiniais vaistais, gydimas trunka nuo šešių iki dvylikos mėnesių. Lietuvoje gydymas apmokas iš Privalomojo sveikatos draudimo.
Norint išvengti hepatito C, rekomenduojama:
- plauti rankas prieš valgį, pasinaudojus tualetu;
- nevalgyti neplautų vaisių, daržovių, uogų;
- naudoti vienkartinius švirkštus, adatas;
- naudoti prezervatyvus lytinių santykių metu;
- naudoti asmeninės apsaugos priemones kontaktuojant su krauju (gumines pirštines, apsauginius akinius, kaukes, chalatus);
- kraujo ir organų donorus kruopščiai tirti dėl virusinės B ir C infekcijos;
- nevartoti alkoholio;
- nevartoti jokių vaistų ar nežinomų vaistažolių, nepasitarus su gydytoju.
Livija GRINIOVA
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Informacija parengta remiantis ULAC duomenimis