Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo draudimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus.
Energiniai gėrimai yra pavojingi vaikams dėl didelės kofeino, kuris yra psichoaktyvioji medžiaga, koncentracijos. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 20 punkte apibrėžta, kad energinis gėrimas – tai nealkoholinis gėrimas, kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino, nesvarbu, iš kokio šaltinio, arba kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino ir vienos ar kelių kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų (gliukurono laktono, inozitolio, guaranino, ginsenozidų, ginkmedžių ekstrakto, taurino ar kt.). Energiniame gėrime gali būti ir angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, aminorūgščių, maisto priedų, vaisių sulčių ar augalų ekstraktų.
Lietuva tapo pirmąja šalimi Europos Sąjungoje, kurioje galioja tokie griežti draudimai, nes kitose Europos Sąjungos šalyse kol kas taikomi tik rekomendaciniai ribojimai. Nuostatos nepardavinėti šių gėrimų nepilnamečiams taip pat laikosi Jungtinės Amerikos Valstijos. Norvegijoje, Belgijoje, Danijoje ir Prancūzijoje energiniais gėrimais prekiaujama tik vaistinėse.
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 61 straipsnyje nustatyta, kad energinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis kaip 18 metų, privalo iš perkančio energinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę patvirtinančio dokumento, energinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam energinius gėrimus.
Už energinių gėrimų pardavimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims pardavėjams gresia 200 – 400 litų bauda. Pilnamečiai asmenys, nupirkę energinių gėrimų nepilnamečiams, jie būtų baudžiami 50 – 200 litų bauda.
Rūta Pugačiauskienė,
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė