Slidžios gatvės, ypač paspaudus pirmam šaltukui ir kelio dangą padengus sniego ar ledo dangai, viena d
ažniausių pėsčiųjų traumatizmo priežasčių. Paslydus ir krentant galima susižaloti galvą, kaklą, nugarą, patirti įvairius raumenų, kaulų ir sąnarių pažeidimus (sumušimus, patempimus, plyšimus, lūžius ir kt.).
Kad taip neatsitiktų:
- Nešiokite atšvaitus, nes jie padės išvengti traumų gatvėse. Slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis ir atšvaitus seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau;
- Iš namų išeikite truputį anksčiau, kad nereiktų skubėti. Lėčiau eikite, stebėkite kliūtis bei vertinkite kelio dangą. Ypač atsargiai vaikščiokite automobilių aikštelėse, šaligatviais, eidami per gatvę. Lipdami laiptais, leisdamiesi į nuokalnę, laikykitės turėklų, pasiremkite lazda. Eidami arti prie pastatų, atkreipkite dėmesį į stogą – ar nėra varveklių, kokio jie storio ar daug sniego;
- Koją statykite pilna pėda. Eikite lengvai palinkę į priekį – tai padės apsaugoti galvą paslydus. Patartina slidžiu paviršiumi čiuožti;
- Nelaikykite rankų kišenėse, neneškite daug daiktų, kad geriau išlaikytumėte pusiausvyrą. Jei įmanoma, eidami slidžiu keliu neneškite vaiko (rizikuojate ne tik savo, bet ir jo sveikata);
- Atsisakykite aukštakulnių, žiemai rinkitės avalynę neslidžiu padu, įsigykite specialius batų aksesuarus, skirtus saugiam vaikščiojimui ir bėgiojimui ant ledo, sniego arba esant plikšalai (tinkleliai, apkaustai – spygliukai, dėvimi ant batų ir pan.);
- Gerai nusivalykite batų padus prieš įeinant į patalpas, nes, prilipęs prie batų padų sniegas, įėjus į patalpą, sudaro slidų tirpstančio sniego sluoksnį. Prekybos centruose ar kitose dažnai lankomose vietose turi būti nuolat valomos šlapios vietos ir pastatyti įspėjamieji ženklai ,,Eikite atsargiai – slidu!”;
- Senyvo amžiaus žmonėms nepatartina vaikščioti be reikalo, tamsesniu paros metu nepamirškite atšvaitų. Jei būtina išeiti – naudokitės lazdele, nes tai padės išlaikyti pusiausvyrą.
Įvykus traumai
Jeigu vis dėlto kritimo nepavyko išvengti, pirmiausiai įvertinkite, kokią žmogus galėjo patirti traumą 
ir pasistenkite jam suteikti pirmąją pagalbą. Jeigu nepasitikite savimi ar nežinote, kaip teisingai padėti nukentėjusiam asmeniui, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą.
Pagrindiniai traumų simptomai:
- Įvykus galvos traumai (žmogus gali prarasti sąmonę, būti vangus ar mieguistas, gali matytis matytis išorinis kraujavimas per ausis, nosį, burną);
- Kaklo, nugaros sužalojimo atveju (skausmas, plintantis į rankas, kojas, tirpimas, galūnių silpnumas, apatinės kūno dalies paralyžius, jutimų ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai ir kt.);
- Raumenų, kaulų ir sąnarių pažeidimų atveju (skausmas, kūno dalies formos pasikeitimas, atraminės funkcijos išnykimas, judesių sutrikimas, patinimas, traškesys traumos metu arba judant, galimai matomi lūžę kaulai, kraujavimas).
Pirmos pagalbos teikimas
Pagrindinis tikslas – apsaugoti nuo tolesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus. Teikdami pirmąją pagalbą:
- Stebėkite sąmonę, kvėpavimą jei įtariate, kad gali būti sužalota galva, kaklas ar nugara ir nejudinkite nukentėjusiojo. Nepalikite jo be priežiūros ir kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Teikiant pirmąją pagalbą raumenų, kaulų ar sąnarių sužalojimo atveju, įvykio vietoje tiksliai nustatyti šie organai lūžo, išniro, ar yra patempti yra sudėtinga ir net nebūtina, nes pirmoji pagalba yra panaši tiek lūžus kaulams, tiek išnirus sąnariams, tiek juos pasitempus.
Pagrindiniai pirmosios pagalbos elementai esant kaulų ir minkštųjų audinių traumai:
- Ramybė (vengti skausmą keliančių judesių, suteikti patogią padėtį. Negalima patiems taisyti ar tiesinti iškrypusią galūnę (sąnarį), tempti ją ar sukti. Atlaisvinti veržiančius rūbus, nuimti aksesuarus (apyrankes, žiedus, laikrodžius, nes pažeista sritis ims tinti ir vėliau tai padaryti bus sudėtinga);
- Įmobilizacija (įtvirtinami 2 sąnariai, esantys aukščiau ir žemiau lūžio vietos tam, kad galūnė nejudėtų. Galūnių įtvarams naudojamos plokščios pagalbinės priemonės: lentelės, liniuotės, surištos medžio šakelės, kartonas, slidžių lazdos, standžiai susukti laikraščiai, žurnalai ar pan. Jie apvyniojami vata ar minkšta medžiaga, kad nespaustų, ir pritvirtinami prie sužeistos kūno dalies tvarsčiu, virvele, skarele);
- Šaltis (sužeista vietą šaldoma siekiant sumažinti patinimą, skausmą. Šaldant ledą, sniegą ar bet kokį šaldytą produktą būtina įvynioti į rankšluostį ar kitą audeklą, nedėti tiesiai ant odos. Šaltis ant sužalotos vietos laikomas 20 min., po to daroma 30 min. pertrauka);
- Galūnės pakėlimas (jei įmanoma nesukeliant papildomo skausmo, pakelkite sužalotą kūno dalį aukščiau širdies lygio – taip sumažinsite kraujo pritekėjimą į pažeistą vietą ir tinimą).
Visais traumų atvejais kreipkitės į specialistus.
Parengė Rūta Pugačiauskienė
Jonavos visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
