Menu Close

Akcija „Tylos stebuklinga versmė

(Balandžio 30-ąjai, Tarptautinei triukšmo suvokimo dienai paminėti)

Kas yra triukšmas 

Triukšmu vadinamas trukdantis dirbti ir ilsėtis nepageidautinas žmogui garsas, sklindantis iš įvairių (natūralių ir dirbtinių) garso šaltinių. Su triukšmu susiduria tiek darbo, tiek gyvenamojoje aplinkoje ir dėl jo poveikio gali būti trikdoma sveikata. Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo charakterio, poveikio trukmės, paros laikotarpio ir kitų aplinkos veiksnių. Triukšmo lygis per metus kasmet didėja maždaug 1-3 db. Didelė dalis šalių, įstaigų, organizacijų ieško būdų pažaboti triukšmui.

Akcija ,,Tylos stebuklinga versmė“ rajono mokyklose

Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 271 patvirtino Vaikų sveikatos metų stiprinimo priemonių planą, kuriame numatyta mokyklose organizuoti akciją ,,Tylos stebuklinga versmė“, skirtą Tarptautinei kovos su triukšmu dienai paminėti. Šios akcijos tikslas – ugdant vaikų supratimą apie triukšmą ne tik pabrėžti didesnį jų jautrumą neigiamam triukšmo poveikiui mokykloje, namuose, renginiuose, ar, pavyzdžiui, garsiai klausantis muzikos ausinukais, bet ir įdiegti atsakomybę dėl pačių keliamo triukšmo.

Visuomenės sveikatos biuras šią dieną atliks triukšmo matavimus bei vertinimus pertraukų ir pamokų metu Panerio pradinėje, Ruklos Jono Stanislausko pagrindinėje mokyklose ir Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje.

           

Triukšmas neigiamai veikia mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę

Triukšmas, ilgai veikdamas, ne tik žaloja klausą, bet ir veikia visą organizmą – dėl jo mums sunku bendrauti, girdėti garsinius signalus, įsiminti informaciją, susikaupti, jis slopina norą suteikti pagalbą, didina agresyvaus elgesio tikimybę. Triukšmo poveikis organizme kaupiasi ir, visų pirma, pakenkiama nervų, kraujotakos, virškinimo sistemos, bei susilpnėja imuninė sistema.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo šiuos triukšmo sukeltus padarinius sveikatai: klausos pažeidimas, galvos skausmai, neurozių vystymasis, miego sutrikdymas, streso hormonų išsiskyrimas, nepasitenkinimo jausmas, įtaka kalbos suvokimui, protinių užduočių atlikimui, neigiamas poveikis mokymosi procesui (mokyklos klasėje turi būti ne daugiau kaip 35 dB bendras triukšmo lygis, o paprastai jis siekia 44-61 dB).

Triukšmas, kaip sveikatą žalojantis veiksnys, turi nemenką įtaką dirbančiųjų traumatizmui, bendram ir profesiniam sergamumui.

Didžiausi triukšmo šaltiniai (PSO duomenimis)

Oro uostai, autostrados, pramoninės ir komercinės įmonės, transporto srautai gatvėse (pastaruoju triukšmingumas tam tikrais atvejais pasiekia iki 80-82 proc. bendrojo triukšmo lygio miestu teritorijose), automobilių stovėjimo aikštelės, muzika, kai kurie vaikiški žaislai.

Kokį triukšmą kelia mus supantys triukšmo šaltiniai

Garsas (triukšmas) matuojamas specialiu matavimo prietaisu ir vertinamas decibelais (dB).Žmogausklausos slenkstis yra nuo 0 iki 10 dB, na o 0 dB suvokiame kaip tylą, tuo tarpu daugelio gyvūnų klausa yra žymiai jautresnė garsams. Mūsų širdis plaka mums jau girdimu 10 dB garsu, 30-40 dB garsą sukelia 1 metro atstumu girdimas šnabždesys, lapu šnarėjimas, laikrodžio tiksėjimas. 50–60 dB išgirstame lietaus bei įprastinės kalbos garsus, 60 dB – elektrinė barzdos skutimo mašinėlė, 70 dB – garsi kalba, 80 dB – durų, telefono skambutis, 85 dB – sunkvežimis, 90 dB – riksmas, 95–110 dB – motociklas, 110 dB – šūvis į orą, 120 – greitosios pagalbos ar policijos automobilių sirenos, 140 dB – reaktyvinio lėktuvo variklio gausmas. 120-140 dB žmogus jau suvokia kaip stiprų skausmo slenkstį, kurio poveikyje gali būti akimirksniu sužalota klausa – t.y. gali ištikti akustinė trauma, kurios pasėkoje galima negrįžtamai apkursti. Na o šoką, t. y. poveikį statiniams ir konstrukcijoms sukelia 140-160 dB garsas.

Diskotekose, klubuose bendras triukšmas gali siekti iki 115 dB – deja čia klausos apsaugos priemonės nenaudojamos…

Šiuolaikinių technologijų dėka vaikų ir paauglių tarpe ypač populiarūs nešiojami muzikos grotuvai. Tiesiai į ausį transliuojama muzika dažniausiai būna per garsi ir ypač kenkia dar iki galo nesusiformavusiam vaiko klausos organui. Specialistų teigimu, ausinukų gamintojai turėtų įspėti savo vartotojus apie didelio garso daromą žalą klausai, tačiau ir patys vartotojai turi suprasti, jog saugoti klausą yra būtina.

Teisinis triukšmo reglamentavimas

Istoriniai faktai

  • VI a. pr. m.e. vietinė valdžia Graikijos Sibario mieste, kuriame gyveno daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, išleido įsakymą, kuriuo uždraudė amatininkams dirbti darbą, kelianti triukšmą ir net uždraudė laikyti gaidžius, kad tie savo giedojimu netrukdytu gyventojams miegoti.
  • Julius Cezaris uždraudė vežimams važinėti naktį, nes jų keliamas triukšmas jam trukdydavo.
  • 47 m. pr. m. e. Romos gyventojai skundėsi neįmanomomis gyvenimo sąlygomis dėl triukšmo, kuri sukelia rytais i ganyklas genamu karvių mūkimas.
  • Anglijoje XVII a. pradžioje buvo priimtas įstatymas, kuriame draudžiama vyrams mušti savo žmonas nuo 9 val. vakaro iki 6 val. ryto, nes tokiu veiksmu sukeltas triukšmas gali sudrumsti kaimynų ramybę.
  • Apie 2000 m. pr. m. e. Kinijoje nuteistuosius mirti pririšdavo netoli varpo ir liepdavo skambinti tol, kol pasmerktasis žūdavo nuo triukšmo.
  • Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (žin., 2004, Nr. 164-5971) nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektu teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarka.
  • Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2011, Nr. 75-3638) nustato stacionariu triukšmo šaltiniu skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.
  • Administracinių teisės pažeidimų kodekso XIII apžvelgia pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Prie šios rūšies pažeidimų priklauso ir 182 str. (Lindynių laikymas) bei 183 str. (Viešosios rimties trikdymas). Viešosios rimties trikdymas – tai šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Už šios rūšies pažeidimą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki vieno tūkstančio litų. Šios rūšies pažeidimą padaręs nepilnametis nuo 14 iki 16 metų amžiaus užtraukia atsakomybę savo tėvams nuo įspėjimo iki 300 litų piniginės baudos.
  • Jonavos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistams;
  • Jonavos Panerio pradinės, Ruklos Jono Stanislausko pagrindinės mokyklų ir Raimundo Samulevičiaus progimnazijos vadovams.

Šiandien Lietuvoje

Pagal šią normą ramybė gyvenamosiose patalpose turi įsivyrauti nuo 18 val., o nuo 22 val. prasideda nakties metas. Leidžiamas triukšmo lygis nuo 6 iki 18 val. – iki 55 decibelų, nuo 18 iki 22 val. – iki 50, nuo 22 iki 6 val. – 45dB.

Skundų dėl triukšmo nagrinėjimas

• Visuomenės sveikatos centrai nagrinėja asmenų skundus dėl ūkinėje komercinėje veikloje naudojamu stacionarių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo.

• Rajono savivaldybė nagrinėja skundus dėl statybų, gatvių, buitinio, laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, viešbučių ir kt.) keliamo triukšmo.

• Triukšmo kontrolę visa para atlieka vidaus reikalų ministerijai pavaldžios viešojo administravimo institucijos, todėl dėl padidėjusio triukšmo gyvenamosiose patalpose visą parą galima kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112.

Nuoširdžiai dėkojame už pagalbą organizuojant šią akciją:

·    Jonavos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistams;

· Jonavos Panerio pradinės, Ruklos Jono Stanislausko pagrindinės mokyklų ir Raimundo Samulevičiaus progimnazijos vadovams.

 

          Ir kviečiame šią dieną pradėti triukšmą mažinti nuo savęs – rečiau įsijunkime televizorių, radiją ar kitą buitinį prietaisą, nors valandą per dieną pasimėgaukime „prabanga“ (būtent taip jau šiandien pasaulyje yra įvardijama tyla).

Irena Pratkelienė, Rūta Pugačiauskienė

Jonavos rajono savivaldybės

visuomenės sveikatos biuro specialistės

Skip to content