Paauglystė yra vienas sudėtingiausių raidos etapų. Šiuo laikotarpiu dažniausiai pradedama eksperimentuoti psichoaktyviomis medžiagomis – tabaku, alkoholiu, lakiosiomis medžiagomis ir narkotikais, kurios veikia nesubrendusio paauglio psichiką, sutrikdo elgesį ir gali sukelti psichinę ar fizinę priklausomybę. Šių priklausomybių išsivystymui didelę reikšmę turi socialinė aplinka, asmens savybės, biologiniai ir kiti veiksniai.
Rūkymas, alkoholio vartojimas yra sudėtingas reiškinys, sąlygojamas individo, socialinės aplinkos, kultūrinių, ekonominių ir politinių veiksnių. Dalį šių veiksnių valstybė gali kontroliuoti taikydama kompleksines teisines ir kitas prevencines priemones: sistemingas tabako ir alkoholio kainų didinimas, griežta kontrabandos kontrolė ir kt.
Apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo mastą Lietuvoje yra daug kalbama, atliekami respublikinio lygmens tyrimai, pateikiama šalies statistika. Atskirose vietovėse problemos mastas gali būti skirtingas. Jonavos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, siekdamas išsiaiškinti tabako, alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimą, atliko tyrimą „6-10 klasių mokinių rūkymo ir kitų priklausomybės ligų paplitimas“. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti mokinių rūkymo ir kitų priklausomybės ligų paplitimą Jonavos miesto ir rajono mokyklose.
Apklausa buvo atliekama anoniminės apklausos būdu 2014 metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais.
Jonavos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuotame tyrime dalyvavo 912 moksleivių: 50,2 proc. sudarė mergaitės (458 mergaitės), 48,7 proc. – berniukai (444 berniukai), 1,1 proc. savo lyties nenurodė.
Mokslininkai įrodė, kad rūkymas yra viena iš išvengiamiausių ligų priežasčių, turinti įtakos visuomenės sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis vienas trečdalis pasaulio suaugusiųjų, t.y. 1.1 bilijonas žmonių rūko. Šie duomenys rodo, kad pasaulyje rūko apie 47 proc. vyrų ir apie 12 proc. moterų. Ekonomiškai silpnose šalyse rūko 48 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, o ekonomiškai stipriose – 42 proc. vyrų ir 24 proc. moterų. Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 3.5 milijono žmonių, o kiekvieną dieną – apie 10 000. Lietuvoje rūko beveik trečdalis gyventojų (31 proc.) iš jų 48 proc. vyrų ir 15 proc. moterų.
Dauguma suaugusiųjų pradėjo rūkyti mokykliniame amžiuje. Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo, padidėjusio kraujospūdžio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei anglies dvideginio koncentracijos kraujyje padidėjimo.
Atlikus Jonavos r. mokinių rūkymo ir kitų priklausomybės ligų tyrimą matome, kad 52,6 proc. visų apklaustųjų moksleivių yra bandę rūkyti, o 44,8 proc. moksleiviai niekad nebandę rūkyti. Rūkyti vaikus daugiausiai paskatino smalsumas (11,6 proc.), didelę įtaką turėjo draugai (9,3 proc.), neturėjimas ką veikti (4,3 proc.), bendravimas rūkymo metu (1,2 proc.), šeimos narių rūkymas (0,7 proc.), norėjimas būti „kietu“ (0,4 proc.). 0,3 apklaustųjų teigė, kad per dieną surūko 1-2 cigaretes, mažiau nei 5 cigaretes surūko 5,9 proc. moksleivių, 5-10 cigarečių – 3,6 proc., daugiau kaip 10 cigarečių per dieną – 3,4 proc. vaikų.
Daugiausiai moksleiviai rūko kieme su draugais (12,4 proc.), mokykloje pertraukų metu (4,9 proc.), namuose be tėvų (4,6 proc.), kieme be draugų (4,6 proc.), rūko kartu su tėvais (1,3 proc.). 1,8 proc. tiriamųjų nurodė, kad rūko tik savaitgaliais, 1,4 proc. – rūko tik per vakarėlius ir 0,1 proc. moksleivių bandė rūkyti laiptinėje.
Cigarečių pasirinkimą lemia malonus skonis ir kvapas (6,7 proc.), „prieinama kaina“ (3,9 proc.) bei „pakelio išvaizda yra traukianti akį“ (1,6 proc.).
Tyrimo metu išaiškėjo, kad 10,2 proc. moksleivių tabako gaminius nusiperka patys, 3,4 proc. nuperka draugai ar pažįstami, 0,7 proc. nuperka tėvai, 7,5 proc. nurodė kitas priežastis.
Nuo seno žinoma, kad pasyvus rūkymas žalingas sveikatai. Įkvepiant cigarečių dūmus gali išsivystyti sunki demencija, be to, pasyvus rūkymas įtakoja širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą ir susirgimų tikimybę išemine širdies liga ir netgi plaučių vėžiu. Pasyvus rūkymas didina riziką vaikams susirgti protiniais ir elgesio sutrikimais, dėmesio stygiaus ar hiperaktyvumo sindromu.
Jonavos rajono moksleiviai dalyvavę tyrime dažniausiai susiduria su pasyviu rūkymu prie įėjimo į pastatą (prekybos centro, namo laiptinės ir pan.), mokyklos teritorijoje, bendraamžių draugijoje, namuose kai rūkoma balkone.
Dar viena iš žalingų priklausomybių yra alkoholinių gėrimų vartojimas, kuris yra didelė problema paauglių tarpe. Tyrimo duomenys parodė, kad didesnė dauguma apklaustųjų (49,3proc.) yra bandę vartoti alkoholinius gėrimus. 29,3 proc. moksleivių nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartoja labai retai, 4,2 proc. – 1 ar 2 kartus per mėnesį, 2,2 proc. – 3 ar 5 kartus per mėnesį, 3,2 proc. moksleivių vartoja daugiau nei 5 kartus per mėnesį. 11 proc. respondentų vartoja alkoholį, nes tai padeda atsipalaiduoti, 5,7 proc. – alkoholis turi malonų skonį, 0,8 proc. – alkoholinių gėrimų įpakavimas traukia akį, 3 proc. – gražus pavadinimas, 27 proc. vartojimą lemia kitos aplinkybės. Paaugliai dažniausiai vartoja alkoholį leisdami laiką su draugais ir pažįstamais (9,6 proc.), namuose su tėvais įvairių švenčių metu (7,1 proc.), namuose be tėvų žinios (4,7 proc.).
Apibendrinus „6-10 klasių mokinių rūkymo ir kitų priklausomybės ligų paplitimo“ tyrimą galime teigti, kad cigaretes ir alkoholinius gėrimus yra išbandę didžioji dauguma 12 – 14 metų amžiaus moksleivių. Mergaitės psichotropines medžiagas vartoja rečiau nei berniukai, tačiau šis atotrūkis nėra labai didelis. Moksleiviai rūko, vartoja alkoholinius gėrimus, nes tai padeda atsipalaiduoti ir pajusti malonius pojūčius. Cigarečių ir alkoholio pasirinkimą lemia jų skonis ir kvapas. Didžiulę įtaką psichotropinių medžiagų vartojimui daro smalsumas, bendraamžių įtaka. Cigaretes, alkoholinius gėrimus nusiperka dauguma nepilnamečių moksleivių, dažniausiai išleisdami tėvų duodamus dienpinigius. Dalis moksleivių norėtų nevartoti priklausomybę sukeliančių medžiagų beimano, kad tam reikėtų valios ir pastangų. Daugelis nesugeba susieti savo elgesio (rūkymo,alkoholio) su įrodyta žala sveikatai, kadangi neigiamas šių psichoaktyvių medžiagų poveikis išryškėja tik po kelių dešimtmečių, todėl nesusimąstoma, kad dabartinis elgesys gali turėti įtakos sveikatos pablogėjimui ateityje.
Dažniausiai su pasyviu rūkymu vaikai susiduria prie įėjimo į pastatą (prekybos centro, namo laiptinės ir pan.), mokyklos teritorijoje, bendraamžių draugijoje, namuose kai rūkoma balkone. Medikai pataria vengti dūmų visais įmanomais būdais. Kvėpavimas cigarečių dūmais (pasyvus rūkymas) yra ypač pavojingas vaikų organizmui, jiems didėja rizika susirgti daugeliu ligų, tokių kaip astma, bronchitas, plaučių uždegimas, meningitas, galima netgi staigi mirtis. Susilpnėja imunitetas dėl ko vaikai lengviau suserga peršalimo ligomis, vidurinės ausies uždegimu, kuris gali komplikuotis apkurtimu.
Rekomenduojama tėvams daugiau laiko skirti bendravimui su vaikais, užsiimti mėgstama veikla, aktyviu laisvalaikiu. Būtina didinti nerūkymo zonų skaičių mieste, vengti būti prirūkytose patalpose bei rūkymo vietose, skatinti aplinkinius nerūkyti. 
Livija Griniova
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Plačiau apie „6-10 klasių mokinių rūkymo ir kitų priklausomybės ligų paplitimas“ tyrimą galite skaityti čia:
