Informuojame gyventojus apie gripo ir ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktiką bei būtiną elgesį gripo epidemijos metu
Gripo virusas ir kitos ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos plinta trimis pagrindiniais būdais:
- tiesioginiu (kai užsikrėtęs šia liga asmuo nusičiaudi kitam tiesiai prie akių, nosies ar burnos), nuo apkrėstos gripo virusais rankos į burną, nosį ar akis (nuo užterštų paviršių ar tiesiogiai paspaudžiant su užsikrėtusiu asmeniu rankas).
Pagrindinė priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų yra
Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis (Pasaulio sveikatos organizacijos pripažinta kaip veiksmingiausia specifinė profilaktikos priemonė).
2016-2017 m. gripo sezonui skirtos vakcinos yra pagamintos siekiant apsisaugoti nuo šių gripo virusų: A/California/7/2009 (H1N1)pdm09, A/Hong Kong/4801/2014 (H3N2), B/Brisbane/60/2008.
Lietuvoje nuo gripo valstybės biudžeto lėšomis (nemokamai) skiepijami šių rizikos grupių asmenys:
- sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis,
- lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose, nepriklausomai nuo amžiaus;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai;
- 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenys;
- nėščiosios.
Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens – žiemos laikotarpiu (reikalinga maždaug dvi savaitės, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai, kovojantys su gripo virusu). Vakcina apsaugą nuo infekcijos užtikrina visam sezonui, todėl svarbu pasiskiepyti kasmet, net tada, net jeigu gripo vakcinos sudėtis ir nesikeitė.
Pasiskiepyti galite asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje esate prisirašęs. Jeigu Jūs neturite savo šeimos gydytojo, tuomet galite kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą ir pasiskiepyti savo lėšomis.
Pasirūpinkime ne tik savimi, bet ir savo šeima bei artimaisiais – paskatinkite juos pasiskiepyti. Skiepytis dar nevėlu ir šiandien.
Nespecifinės gripo profilaktikos priemonės
- grūdintis, daugiau laiko praleisti tyrame ore tinkamai apsirengus ir apsiavus;
- vartoti sveikesnius imunitetą stiprinančius maisto produktus, gerti pakankamą kiekį skysčių (vandens, šiltų nesaldintų arbatų, natūralių sulčių ir pan.);
- čiaudint prisidengti burną ir nosį servetėle (jos neturint – čiaudėti į sukenktą savo alkūnę) , panaudota servetėlę išmesti į šiukšlių dėžę arba sudeginti,;
- sveikiems asmenims – riboti kontaktus, masinių renginių lankymą;
- sergantys žmonės turėtų likti namuose ir nekontaktuoti su sveikais žmonėmis;
- taip pat labai svarbu dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu. nesant muilo ir vandens rankų dezinfekcijai reikėtų naudoti priemones alkoholio pagrindu.
- būtina kruopščiai plauti patalynę, stalo įrankius, indus, juos naudoti tik vienam asmeniui, dažnai vėdinti patalpas, valyti visus liečiamus paviršius.
Pagrindiniai susirgimo simptomai ir gydymas
Žmogus, užsikrėtęs šiuo virusu, suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai – šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas.
Pajutus pirmuosius gripo simptomus kreipkitės į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Gydymui dažniausiai naudojami antivirusiniai vaistai, palengvinantys ligos simptomus ir padedantys greičiau pasveikti.
Gripą sukelia virusas, todėl jo gydymui antibiotikai netinka, nes jie naudojami bakterijų sukeltiems susirgimams gydyti. Antibiotikus gydytojas gali paskirti gripo komplikacijų gydymui.
Rūta Pugačiauskienė
visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
2017.01.17
