Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras) Išsaugoti, tai kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti. (Ovidijus)

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tėvai, auginantys vaikus nuo 6 iki 14 metų, kviečiami pasinaudoti nemokama savo atžalų nuolatinių krūminių dantų silantavimo paslauga. Visos išlaidos už dantų silantavimą bus padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, daugiau kaip 90 proc. šešiamečių dantys jau yra pažeisti ėduonies (karieso), todėl vienas efektyviausių būdų išsaugoti sveikus nuolatinius krūminius dantis – jų silantavimas. Nemokama, iš PSDF lėšų kompensuojama vaikų nuolatinių krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslauga, Lietuvoje teikiama jau penkiolikti metai. Tėvai, norintys nemokamai silantuoti vaikų nuolatinius krūminius dantis, turi kreiptis į savo polikliniką arba odontologijos kliniką, kurios yra sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Jei ši paslauga teikiama įstaigoje, kuri nėra sudariusi sutarties su TLK, teks mokėti patiems.

Silantai – dantų ėduonies (karieso) profilaktikai skirta medžiaga. Tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagos, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantais dengiami tik sveiki nuolatiniai krūminiai dantys. Jei dantis jau pažeistas ėduonies, teks jį gydyti ir plombuoti.

„Dantų padengimas silantais – tik keliolika minučių trunkanti, neskausminga procedūra, kurios metu nenaudojami grąžtai, – sako VLK paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė. – Dažniausiai silantavimo kartoti nereikia, bet jei ši medžiaga iškrenta, nemokama procedūra atliekama dar kartą".

Pasak VLK specialistės, pas gydytoją odontologą arba burnos higienistą reikės apsilankyti kelis kartus, kol visi nuolatiniai krūminiai dantys bus padengti apsaugine medžiaga. Iš pradžių, silantais padengiami pirmieji išdygę krūminiai dantys, o vėlesnių apsilankymų metu – kiti. Apsilankymo pas gydytoją odontologą metu gali būti atliekamas vieno danties, dviejų, trijų ar keturių nuolatinių krūminių dantų silantavimas.

Kasmet suteikiama virš 50 tūkst. vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų. Pernai vaikų krūminių dantų dengimui silantinėmis medžiagomis iš PSDF buvo skirta kiek daugiau nei pusė milijono eurų.

VLK inf.

 

15 milijonų eurų – tiek lėšų vos per metus sutaupė Lietuvos pacientai, įsigydami kompensuojamuosius vaistus, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė. Iš viso pernai vaistų kompensavimui išleista daugiau nei 230 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

„Džiugu matyti, kad pernai liepą pradėti vaistų kompensavimo pokyčiai – įvestos priemokų „lubos", padidinti kompensavimo lygmenys, kas ketvirtį sudaromas kainynas – pasiteisino. Ligonių kasų atlikta analizė parodė, kad Lietuvos gyventojai vaistinėse už kompensuojamuosius vaistus prisimoka vis mažiau. Pacientų priemokos per metus sumažėjo net 28 proc., taigi jie sutaupė beveik 15 milijonų eurų", – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Jo teigimu, jei 2017 m. vidutinė paciento priemoka vienam receptui siekė 5 eurus, tai pernai jau tik 3,9 euro.

VLK atliktos analizės duomenimis, visų Lietuvos pacientų vaistų kompensavimui pernai prireikė 232 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų. Tai yra net 14 mln. eurų daugiau nei užpernai.

„PSDF išlaidos gerokai išaugo dėl to, kad pernai buvo pradėta kompensuoti daug išties brangių, aukštą terapinę vertę turinčių onkologinių ligų gydymui skirtų vaistų. Būtent priešnavikiniams vaistams kompensuoti, lyginant su kitomis vaistų grupėmis, pernai išleista daugiausiai PSDF lėšų – per 79 mln. eurų", – sako E. Stropus.

Taip pat nemažai PSDF biudžeto lėšų prireikė kardiologiniams (38 mln. eurų), kraujotakos (23 mln. eurų), nervų sistemas veikiantiems (22 mln. eurų) vaistams kompensuoti.

VLK primena, kad nuo 2019-ųjų priemoka už daugumos kompensuojamųjų vaistų vieną pakuotę negali viršyti  4,71 eurų, kai vaistas kompensuojamas 100 procentų bazinės kainos. Didesnė priemoka galima tik tokiu atveju, jei vaistą gamina vienintelis gamintojas ir jo preparatas yra nepakeičiamas. Kita išimtis – jei gamintojas nesutiko mažinti Lietuvai taikomos vaisto kainos.

Ligonių kasų duomenimis, pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,17 mln. pacientų, t. y. kas trečias Lietuvos gyventojas.

Visą 2018 m. PSDF biudžeto išlaidų ir pacientų priemokų analizę rasite čia.

VLK informacija

Netrukus pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis bus kompensuojami 6 inovatyvūs vaistai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, dauguma šių brangių vaistinių preparatų padės žmonėms kovoje su vėžiu.

Net penki į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti vaistai yra skirti onkologinėms ligoms gydyti. Du iš jų skirti inkstų vėžiui gydyti, kiti du – kovai su leukemija, o dar vieni – mantijos ląstelių limfomai gydyti. Taip pat bus kompensuojami nauji vaistai, skirti Krono ligos gydymui.

„Tai labai džiugi žinia sunkiais vėžiniais susirgimais sergantiems pacientams. Nuo šiol jie galės kovoti su liga inovatyviais, aukštą terapinę vertę turinčiais vaistais, kurie yra išties brangūs, nesirūpindami dėl jų kainos. Visų šių vaistų įsigijimo išlaidos privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems pacientams bus kompensuojamos 100 procentų", – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Skaičiuojama, kad naujųjų vaistų kompensavimui vien per šiuos metus prireiks apie 4,5 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų .

Planuojama, kad naujieji vaistai bus pradėti kompensuoti jau netrukus – balandžio pabaigoje.

Pernai Lietuvoje suaugę pacientai suvartojo net 20 proc. mažiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų antibiotikų nei 2017 m. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, tai rodo, jog gydytojai pacientams antibiotikus skiria racionaliau.

Pasaulio sveikatos organizacija nuolat primena, kad antibiotikai turi būti skiriami ir vartojami racionaliai – tik tada, kada būtina. Neišvengiamu atveju, kai žinomas infekcijos sukėlėjas, dažniau turi būti skiriami siauro, o ne plataus veikimo spektro antimikrobiniai vaistai. Nes pastarieji sunaikina daugiau žmogaus organizmui naudingų bakterijų negu siauro spektro antibiotikai. 

„Pernelyg dažnas, ne visada medicininiais tyrimais pagrįstas antibiotikų skyrimas ir jų vartojimas išlieka problema visame pasaulyje – ne išimtis ir Lietuva. Pavyzdžiui, net viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms gydyti, kurios yra vienas dažniausių susirgimų tarp vaikų iki 7-erių metų, Lietuvoje dažniausiai skiriami antibiotikai. Todėl labai džiugu matyti, kad ir mūsų šalyje gydytojai pradeda skirti antibiotikus atsakingiau ir jie vartojami racionaliau. VLK specialistų atliktos analizės duomenimis, pernai vaikai suvartojo 8 proc. mažiau antibiotikų nei 2017-aisiais", – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

Skaityti daugiau...

GEGUŽĖ, 2019
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Pagalba telefonu