Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras) Išsaugoti, tai kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti. (Ovidijus)

ps

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pradėta apmokėti už naujas vaikams ir paaugliams reikalingas psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bei išplėstines psichikos sveikatos specialistų konsultacijas. Tai padės užtikrinti, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintys pacientai gautų daugiau ir įvairesnių jiems reikiamų paslaugų bei galėtų sėkmingai integruotis visuomenėje, gyventi pilnavertį gyvenimą.

Sveikatos specialistai nuolat atkreipia dėmesį, kad tėvai ir globėjai turi visada rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine vaikų sveikata bei raida. Tai labai svarbu, nes vaikai nėra linkę kalbėti apie šias problemas arba patys jų tiesiog nepastebi, tad tuo turi rūpintis suaugusieji. Nors daugelį tų problemų suaugusieji sėkmingai išsprendžia kartu su vaiku, tačiau yra atvejų, kuomet vaiko psichinės sveikatos problemai spręsti reikalinga ir specialistų pagalba.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėjos Žydrūnės Baigienės teigimu, tokiais atvejais svarbu laiku kreiptis į specialistus, nes kuo anksčiau suteikiama reikalinga pagalba, tuo sėkmingiau vaiko sveikatos problemos bus išspręstos. VLK atstovė primena, kad psichikos sveikatos priežiūra vaikams gali būti suteikta psichikos sveikatos centre, kur dirba įvairių sričių specialistai.

Šios naujos vaikų bei paauglių psichosocialinės reabilitacijos paslaugos skirtos padėti psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams. Šioms paslaugoms gauti reikalingas vaikų ir paauglių psichiatro siuntimas. Jos gali būti skiriamos esant paciento emociniams sutrikimams po užsitęsusių stresinių situacijų, pavyzdžiui, tokių kaip konfliktiškos tėvų skyrybos, kai reikia integruotis arba reintegruotis į bendruomenę, mokyklą ir šeimą, arba kai reikia sustiprinti paciento socialinius ryšius, socialinius ir savitarnos įgūdžius bei adaptaciją", – sako Ž. Baigienė.

Pasak VLK atstovės, atsižvelgiant į paciento ligos simptomų sunkumą ir psichikos ligomis sergančiojo funkcionavimo lygį, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos tiek ambulatoriškai, tiek stacionare. Jų metu gali būti taikoma individuali, grupinė ar šeimos psichoterapija, socialinių įgūdžių ugdymas, aplinkos terapija, įvairūs meno terapijos metodai, psichoedukacija.

Šias naujas paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas, kiti specialistai (psichoterapijos paslaugas teikiantis specialistas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, meno terapeutas ir kiti) pagal poreikį.

Reabilitacija gali būti trumpalaikė, iki 40 kalendorinių dienų, kurių metu suteikiama iki 12 paslaugų, arba ilgalaikė, iki 9 mėnesių, kai pacientui skiriama iki 35 apsilankymų – sprendžia gydantis gydytojas. Stacionarinė reabilitacija (iki 15 lovadienių) skiriama tik po psichiatrinio gydymo stacionare.

„Dar viena iš PSDF apmokama nauja specializuota ambulatorinė paslauga, kurią nuo šiol galės gauti vaikai ir paaugliai – išplėstinė vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialistų konsultacija, kurią sudaro trys apsilankymai. Ją skiria psichiatras, kuomet reikalingas išsamus psichinės būklės ištyrimas. Konsultacija tam pačiam pacientui teikiama ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus",– teigia Ž. Baigienė.

Pasak jos, šias paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras bei medicinos psichologas. Į specialistų komandą gali būti įtraukiami ir socialinis darbuotojas, ir (ar) psichikos sveikatos slaugytojas.

Visos Lietuvos įstaigų, į kurias galite kreiptis prireikus psichologinės pagalbos, sąrašus galima rasti čia.

Puslapio turinys

Šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamoje storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo net 17 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ragina ir kitus gyventojus nedelsti ir nemokamai pasitikrinti dėl šios klastingos ligos.

„Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius pacientams Lietuvos gydymo įstaigose atlikta daugiau nei 165 tūkst. slapto kraujavimo testų. Tai yra 17 tūkst. ligonių kasų kompensuojamų paslaugų daugiau nei tuo pat metu buvo suteikta pernai, kai prevencinėje programoje dalyvavo beveik 148 tūkst. pacientų. Statistika išties džiugina ir rodo, kad gyventojai vis labiau rūpinasi savo sveikata, vis daugiau žmonių sužino apie galimybę nemokamai išsitirti dėl šios sunkios ligos. Šiemet programai vykdyti skirta beveik 4 mln. eurų iš PSDF", – sako VLK paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Siekiant kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos, visi privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę žmonės nuo 50 iki 74 m. (imtinai) kas dvejus metus yra kviečiami pasitikrinti. Per visą programos įgyvendinimo laikotarpį, t. y. nuo 2009 m. iki šių metų, bent vieną kartą dėl storosios žarnos vėžio pasitikrino apie 847 tūkst. gyventojų. Tam prireikė apie 20 mln. eurų iš PSDF.

„Ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžys ar dažniausia priešvėžinė liga – adenominiai polipai kliniškai nesukelia jokių simptomų, t. y. jie yra nejuntami, todėl norint laiku diagnozuoti ikivėžinius storosios žarnos susirgimus ar onkologinę ligą kol ji nėra išplitusi, reikia dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Pacientui tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir atlikti slapto kraujavimo testą. Jei šio testo atsakymas neigiamas – žmogus gali būti tikras, kad storojoje žarnoje patologijos nėra, o jei teigiamas, tai dar nereiškia, kad pacientas serga vėžiu. Tai reiškia, kad jis būtinai turės būti toliau tiriamas", – sako abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. dr. Saulius Mikalauskas. 

Pasak jo, esant teigiamam slapto kraujavimo testo rezultatui, šeimos gydytojas išrašo siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, kuris pacientui paskiria datą atlikti kolonoskopijos tyrimą. Šis tyrimas padeda gydytojui objektyviai patvirtinti arba galutinai paneigti ligos diagnozę, nes slaptą kraujavimą gali sukelti ir kitos storosios bei tiesiosios žarnos ligos.

„Tik laiku nustačius storosios žarnos vėžį ar ikivėžinius pakitimus skiriamas gydymas yra veiksmingas, o pacientas gali visiškai pasveikti", – pabrėžia gydytojas S. Mikalauskas. 

VLK primena, kad jei žmogus yra vyresnis arba jaunesnis nei programoje numatytos amžiaus grupės, tačiau turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento sveikatos būklę, jis skirs tyrimus ar, prireikus, išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą. 

Daugiau informacijos apie programos vykdymą galima rasti VLK interneto svetainėje

Šiuo metu Lietuvoje nemokamai pasitikrinti galima pagal 4 vėžio prevencijos programas – prostatos, storosios žarnos vėžio, gimdos kaklelio ir krūties. Daugiau informacijos apie nemokamas vėžio prevencijos programas galima rasti čia.

                                                                                                                                                            VLK inf.

Ligonių kasų specialistai dažnai sulaukia žmonių pasikreipimų, kuriems ilgą laiką – kai kuriems net dešimtmetį ar daugiau – neteko kreiptis į gydymo įstaigas. Jie teiraujasi, nuo ko pradėti ir kur reikia kreiptis, norint gauti ligonių kasų kompensuojamą šeimos gydytojo ir gydytojų specialistų pagalbą?

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas gyventojas turi teisę kreiptis į tą įstaigą, kurioje kažkada gydėsi arba laisvai pasirinkti kitą gydymo įstaigą, kurioje nori gydytis, ir joje dirbantį šeimos gydytoją, pas kurį nori lankytis.

„Kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas gyventojas gali laisvai pasirinkti arčiau jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą polikliniką, medicinos centrą, šeimos gydytojo kabinetą ir jame dirbantį šeimos gydytoją. Tuomet – pasirinktoje gydytis sveikatos priežiūros įstaigoje užpildyti prašymą. Tai galima padaryti registratūroje arba elektroniniu būdu, jeigu gydymo įstaigoje įdiegta elektroninė pasirašymo paslauga", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

Pasak VLK specialistės, svarbiausia įsitikinti, kad pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Tuomet nereikės mokėti už gydymo paslaugas, nes šiose gydymo įstaigose jos yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Žinotina, kad jeigu prisirašant prie gydymo įstaigos nepasirenkamas šeimos gydytojas, jį savo nuožiūra paskiria administracija. Pas tą patį šeimos gydytoją gali lankytis visi šeimos nariai.

Registruojantis gydymo įstaigoje reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o už prisirašymo dokumentų tvarkymą – susimokėti nustatytą 0,29 euro mokestį.

Visos Lietuvos gydymo įstaigų sąrašą, kuriose sveikatos paslaugos yra kompensuojamos iš PSDF, galima rasti ligonių kasų interneto svetainėse.

                                                                                                                                                   VLK inf.

 

Lietuvoje ir Europoje šiemet kilęs tymų protrūkis parodė, kokių reikšmingų neigiamų pasekmių gali turėti nesiskiepijimas nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų. Birželio 25 d. duomenimis, nuo 2019 m. pradžios registruota per 750 tymų atvejų. Pastebima, kad daugiausia atvejų nustatyta tose savivaldybėse, kuriose vaikų skiepijimo lygis yra nepakankamas, kad būtų užtikrintos sąlygos ligos protrūkiams išvengti.

Tačiau ne mažiau svarbūs skiepai ir nuo kitų vakcinomis valdomų pavojingų užkrečiamųjų ligų, tad būtų išvengta šių ligų protrūkių ateityje. Dėl to labai aktualu šviesti visuomenę skiepų tema ir skatinti naudotis galimybėmis apsaugoti save, savo vaikus ir aplinkinius.

Sveikatos apsaugos ministerija parengė informacinį plakatą ir vaizdo klipą visuomenei su pagrindine informacija, kodėl reikia skiepytis ir kur kreiptis. Juos galima rasti ir laisvai naudoti adresu: https://drive.google.com/drive/folders/1u4zlBP0dlzCN7zSL1KSDL-bTmjMcuTMB. Vaizdo klipą taip pat galima rasti ministerijos „Youtube“ paskyroje: https://www.youtube.com/watch?v=yPgF20RIJgc.

 

SAUSIS, 2020
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Pagalba telefonu