Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras) Išsaugoti, tai kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti. (Ovidijus)

Ligonių kasų specialistai dažnai sulaukia žmonių pasikreipimų, kuriems ilgą laiką – kai kuriems net dešimtmetį ar daugiau – neteko kreiptis į gydymo įstaigas. Jie teiraujasi, nuo ko pradėti ir kur reikia kreiptis, norint gauti ligonių kasų kompensuojamą šeimos gydytojo ir gydytojų specialistų pagalbą?

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas gyventojas turi teisę kreiptis į tą įstaigą, kurioje kažkada gydėsi arba laisvai pasirinkti kitą gydymo įstaigą, kurioje nori gydytis, ir joje dirbantį šeimos gydytoją, pas kurį nori lankytis.

„Kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas gyventojas gali laisvai pasirinkti arčiau jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą polikliniką, medicinos centrą, šeimos gydytojo kabinetą ir jame dirbantį šeimos gydytoją. Tuomet – pasirinktoje gydytis sveikatos priežiūros įstaigoje užpildyti prašymą. Tai galima padaryti registratūroje arba elektroniniu būdu, jeigu gydymo įstaigoje įdiegta elektroninė pasirašymo paslauga", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.

Pasak VLK specialistės, svarbiausia įsitikinti, kad pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Tuomet nereikės mokėti už gydymo paslaugas, nes šiose gydymo įstaigose jos yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Žinotina, kad jeigu prisirašant prie gydymo įstaigos nepasirenkamas šeimos gydytojas, jį savo nuožiūra paskiria administracija. Pas tą patį šeimos gydytoją gali lankytis visi šeimos nariai.

Registruojantis gydymo įstaigoje reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o už prisirašymo dokumentų tvarkymą – susimokėti nustatytą 0,29 euro mokestį.

Visos Lietuvos gydymo įstaigų sąrašą, kuriose sveikatos paslaugos yra kompensuojamos iš PSDF, galima rasti ligonių kasų interneto svetainėse.

                                                                                                                                                   VLK inf.

 

Lietuvoje ir Europoje šiemet kilęs tymų protrūkis parodė, kokių reikšmingų neigiamų pasekmių gali turėti nesiskiepijimas nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų. Birželio 25 d. duomenimis, nuo 2019 m. pradžios registruota per 750 tymų atvejų. Pastebima, kad daugiausia atvejų nustatyta tose savivaldybėse, kuriose vaikų skiepijimo lygis yra nepakankamas, kad būtų užtikrintos sąlygos ligos protrūkiams išvengti.

Tačiau ne mažiau svarbūs skiepai ir nuo kitų vakcinomis valdomų pavojingų užkrečiamųjų ligų, tad būtų išvengta šių ligų protrūkių ateityje. Dėl to labai aktualu šviesti visuomenę skiepų tema ir skatinti naudotis galimybėmis apsaugoti save, savo vaikus ir aplinkinius.

Sveikatos apsaugos ministerija parengė informacinį plakatą ir vaizdo klipą visuomenei su pagrindine informacija, kodėl reikia skiepytis ir kur kreiptis. Juos galima rasti ir laisvai naudoti adresu: https://drive.google.com/drive/folders/1u4zlBP0dlzCN7zSL1KSDL-bTmjMcuTMB. Vaizdo klipą taip pat galima rasti ministerijos „Youtube“ paskyroje: https://www.youtube.com/watch?v=yPgF20RIJgc.

 

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tėvai, auginantys vaikus nuo 6 iki 14 metų, kviečiami pasinaudoti nemokama savo atžalų nuolatinių krūminių dantų silantavimo paslauga. Visos išlaidos už dantų silantavimą bus padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, daugiau kaip 90 proc. šešiamečių dantys jau yra pažeisti ėduonies (karieso), todėl vienas efektyviausių būdų išsaugoti sveikus nuolatinius krūminius dantis – jų silantavimas. Nemokama, iš PSDF lėšų kompensuojama vaikų nuolatinių krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslauga, Lietuvoje teikiama jau penkiolikti metai. Tėvai, norintys nemokamai silantuoti vaikų nuolatinius krūminius dantis, turi kreiptis į savo polikliniką arba odontologijos kliniką, kurios yra sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Jei ši paslauga teikiama įstaigoje, kuri nėra sudariusi sutarties su TLK, teks mokėti patiems.

Silantai – dantų ėduonies (karieso) profilaktikai skirta medžiaga. Tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagos, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantais dengiami tik sveiki nuolatiniai krūminiai dantys. Jei dantis jau pažeistas ėduonies, teks jį gydyti ir plombuoti.

„Dantų padengimas silantais – tik keliolika minučių trunkanti, neskausminga procedūra, kurios metu nenaudojami grąžtai, – sako VLK paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė. – Dažniausiai silantavimo kartoti nereikia, bet jei ši medžiaga iškrenta, nemokama procedūra atliekama dar kartą".

Pasak VLK specialistės, pas gydytoją odontologą arba burnos higienistą reikės apsilankyti kelis kartus, kol visi nuolatiniai krūminiai dantys bus padengti apsaugine medžiaga. Iš pradžių, silantais padengiami pirmieji išdygę krūminiai dantys, o vėlesnių apsilankymų metu – kiti. Apsilankymo pas gydytoją odontologą metu gali būti atliekamas vieno danties, dviejų, trijų ar keturių nuolatinių krūminių dantų silantavimas.

Kasmet suteikiama virš 50 tūkst. vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų. Pernai vaikų krūminių dantų dengimui silantinėmis medžiagomis iš PSDF buvo skirta kiek daugiau nei pusė milijono eurų.

VLK inf.

 

15 milijonų eurų – tiek lėšų vos per metus sutaupė Lietuvos pacientai, įsigydami kompensuojamuosius vaistus, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė. Iš viso pernai vaistų kompensavimui išleista daugiau nei 230 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

„Džiugu matyti, kad pernai liepą pradėti vaistų kompensavimo pokyčiai – įvestos priemokų „lubos", padidinti kompensavimo lygmenys, kas ketvirtį sudaromas kainynas – pasiteisino. Ligonių kasų atlikta analizė parodė, kad Lietuvos gyventojai vaistinėse už kompensuojamuosius vaistus prisimoka vis mažiau. Pacientų priemokos per metus sumažėjo net 28 proc., taigi jie sutaupė beveik 15 milijonų eurų", – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Jo teigimu, jei 2017 m. vidutinė paciento priemoka vienam receptui siekė 5 eurus, tai pernai jau tik 3,9 euro.

VLK atliktos analizės duomenimis, visų Lietuvos pacientų vaistų kompensavimui pernai prireikė 232 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų. Tai yra net 14 mln. eurų daugiau nei užpernai.

„PSDF išlaidos gerokai išaugo dėl to, kad pernai buvo pradėta kompensuoti daug išties brangių, aukštą terapinę vertę turinčių onkologinių ligų gydymui skirtų vaistų. Būtent priešnavikiniams vaistams kompensuoti, lyginant su kitomis vaistų grupėmis, pernai išleista daugiausiai PSDF lėšų – per 79 mln. eurų", – sako E. Stropus.

Taip pat nemažai PSDF biudžeto lėšų prireikė kardiologiniams (38 mln. eurų), kraujotakos (23 mln. eurų), nervų sistemas veikiantiems (22 mln. eurų) vaistams kompensuoti.

VLK primena, kad nuo 2019-ųjų priemoka už daugumos kompensuojamųjų vaistų vieną pakuotę negali viršyti  4,71 eurų, kai vaistas kompensuojamas 100 procentų bazinės kainos. Didesnė priemoka galima tik tokiu atveju, jei vaistą gamina vienintelis gamintojas ir jo preparatas yra nepakeičiamas. Kita išimtis – jei gamintojas nesutiko mažinti Lietuvai taikomos vaisto kainos.

Ligonių kasų duomenimis, pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,17 mln. pacientų, t. y. kas trečias Lietuvos gyventojas.

Visą 2018 m. PSDF biudžeto išlaidų ir pacientų priemokų analizę rasite čia.

VLK informacija

SPALIS, 2019
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Pagalba telefonu