Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras) Išsaugoti, tai kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti. (Ovidijus)

Dažnai žmonės skundžiasi ilgomis laukimo eilėmis pas gydytojus specialistus. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena kelis svarbius dalykus, kurie padės pacientams neįstrigti laukimo eilėse. 

Pirmiausia, sunegalavus reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, dirbantį toje pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs. Svarbu žinoti, kad pacientai turi teisę patys pasirinkti tiek sveikatos priežiūros įstaigą, tiek šeimos gydytoją. Jei žmogus yra apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, o įstaiga turi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), pacientas sveikatos priežiūros paslaugas gauna nemokamai. 

Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, prireikus gali siųsti pacientą gydytojo specialisto konsultacijai. „Išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose bent 3 įstaigose yra teikiamos atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientas pats pasirenka, kurioje iš jų pageidauja gauti siuntime nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Svarbu taip pat nepamiršti užsiregistruoti pas gydytoją specialistą per 30 dienų, nes tiek laiko galioja siuntimas", – primena VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Momkuvienė.

Skaityti daugiau...

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku kasmet padaugėja gyventojų kreipimųsi į ligonines ir poliklinikas dėl įvairių traumų – rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimo. Specialistai ragina būti atsargiems, nes statistika rodo, kad praėjusio žiemos sezono metu (2016 m. pabaiga – 2017 pradžia) susižeidė daugiau nei 4300 žmonių, o jų gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo išleista daugiau kaip 825 tūkst. eurų.

Vien pernai metų paskutinį ketvirtį dėl tų pačių priežasčių į medikus kreipėsi daugiau nei 1300 žmonių. Specialistai tikina, jog dalis susižeidusiųjų patirtas traumas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia.

Esant permainingiems orams, plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl kai kam neatsargus vaikštinėjimas apledėjusiais šaligatviais, kiemais, baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnarių išnirimu ar net kaulų lūžiais. Ypač daug nemalonumo žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems didesnė kaulų lūžių rizika. Dalies traumų galima išvengti. Tad VLK ragina nenumoti ranka į specialistų raginimą būti atsargiems: esant lauke plikledžiui geriau likti namuose, neskubėti, avėti batus žema pakulne bei neslidžiu padu.

Skaityti daugiau...

Per dešimt šių metų mėnesių ligonių kasos gavo 81paciento prašymą kompensuoti gydymo Europos Sąjungos (ES) šalyse išlaidas.Dažniausiai jie vyko planiniam chirurginiam gydymui stacionare dėl akių, nervų sistemos, onkologinių, ginekologinių ir kitų ligų, gydytojų specialistų konsultacijoms, reabilitacijai, taip pat įsigijo medicinos pagalbos priemonių.Pagal šiuos prašymus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) kompensuota suma siekėbeveik 79 tūkst. eurų.

Daugiausia prašymų kompensuoti gydymo išlaidas ligonių kasos gavo iš tų Lietuvos gyventojų, kurie gydėsi Latvijoje (25), Lenkijoje (20), Vokietijoje (17), Estijoje (6).

„Lietuvos žmonės, kaip ir kitų ES valstybių gyventojai, mieliau gydosi savo šalyje. Na, o jeigu jau vyksta gydytis į užsienį, tai renkasi paslaugas arčiau namų, artimiausiose kaimyninėse šalyse  – Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Estijoje“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Momkuvienė.

Šiemet daugiausia sprendimų kompensuoti privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiųpacientų patirtas išlaidas priėmė Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK) – 36, mažiausiai –  Panevėžio TLK – 4.Tuo tarpu Kauno TLK patenkino 15, Klaipėdos TLK – 11, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) – 10, Šiaulių TLK – 5 gyventojų prašymų.

VLK specialistai pataria atsakingai apsvarstyti ketinimą gydytis ES šalyse.Minėtose šalyse suteiktų paslaugų išlaidos kompensuojamos tik tokiomis pat kainomis, sąlygomis, kaip josbūtų kompensuojamos Lietuvoje. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kiek reikalinga gydymo paslauga kainuos užsienio šalyje, į kurią planuojama vykti, ir kokia išlaidų dalis bus kompensuojama grįžus į Lietuvą.

Negali būti kompensuojamos tos paslaugos, kurios Lietuvoje neapmokamos PSDF lėšomis. Be to, nėra kompensuojamos svetur patirtos slaugos ar ilgalaikio gydymo,skiepijimo, prevencinių programų paslaugų išlaidos. Specialistai ragina įsidėmėti, kad išvykstant visada reikalingas gydytojų siuntimas, nes tokia sąlyga taikoma ir apdraustiesiems, gaunantiems paslaugas Lietuvoje.

Galimybe gydytis ES šalyse pacientai gali naudotis nuo 2013-ųjų  spalio 25-osios,  kai įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas. 2014–2017 m. ligonių kasos iš viso gavo 273 gyventojų prašymus kompensuoti gydymo ES šalyse patirtas išlaidas. Tam iš PSDF biudžeto buvo išleista apie 232 tūkst. eurų.

Daugiau informacijos apie tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą:

http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/tarpvalstybine-sveikatos-prieziura.

https://ec.europa.eu/health//sites/health/files/cross_border_care/docs/cbhc_leafletet_lt.pdf

Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba 8 700 88888.

Skaityti daugiau...

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis pradedama kompensuoti daugiau pacientams reikalingų medicinos pagalbos priemonių. Specialistų teigimu, kitąmet planuojama dar daugiau teigiamų pokyčių.

Siekiant pagerinti žmonių, turinčių šlapimo nelaikymo problemų, gyvenimo kokybę, integraciją į darbo rinką bei užtikrinti racionalų PSDF biudžeto išlaidų naudojimą, nuspręsta kompensuoti mažesnių įklotų, kurie sugeria iki 500 ml skysčio, įsigijimo išlaidas.

Iki šiol pacientams, turintiems šlapimo nelaikymo problemų, buvo kompensuojama 30 vienetų įklotų, sugeriančių daugiau kaip 500 ml skysčio. Nuo lapkričio 9 dienos tokiems pacientams per mėnesį jau  gali būti išrašoma 30 vienetų įklotų, kurie sugeria daugiau kaip 500 ml skysčio, arba 36 vienetai įklotų, kurie sugeria iki 500 ml skysčio, arba 30 vienetų sauskelnių, arba 30 vienetų vienkartinių paklodžių.

Mažesnieji įklotai nuo šiol kompensuojami tiems šlapimo nelaikymo problemų turintiems pacientams, kuriems nustatyti centrinės nervų sistemos ir nugaros smegenų sužalojimo padariniai, liekamieji kūdikių cerebrinio paralyžiaus reiškiniai, galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai, išsėtinė sklerozė, galvos ar nugaros smegenų displazijos.

Šie pokyčiai yra nuo lapkričio mėnesio įsigaliojusios naujos Šlapimo nelaikymo ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis tvarkos aprašo dalis. Jame yra nustatyti trys šlapimo nelaikymo laipsniai: lengvas (kai šlapimas išteka kosint, čiaudint, juokiantis), vidutinis (kai šlapimas išteka keičiant kūno padėtį, bėgant, einant, lipant laiptais, keliant svorį, vaikštant) ir sunkus (kai šlapimas išteka nuolat: stovint, sėdint, kartais ir gulint, miegant).

„2018-aisiais bus siekiama toliau tobulinti šlapimo nelaikymo priemonių kompensavimą, siejant jį ne su diagnoze, dėl kurios atsiranda šlapimo nelaikymas, o su šlapimo nelaikymo laipsniu. Tokiu būdu sauskelnės ir kiti gaminiai būtų kompensuojami didesniam pacientų,kuriems nustatyta vidutinio ar sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymo būklė, skaičiui. Šiandien dalyvavome susitikime Sveikatos apsaugos ministerijoje su Lietuvos neįgaliųjų forumo atstovais ir ministerijos vadovybe, kuriame pristatėme šiuos siūlymus“, – sakėValstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė.

Ligonių kasų specialistai primena, kad tiek kompensuojamųjų įklotų, tiek kitų kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių, naudojamų turint šlapimo nelaikymo problemų, receptus gali išrašyti ne tik gydytojai, bet ir slaugytojos, jei tai jau pakartotinis recepto išrašymas.  

VLK duomenimis, 2016 m. kompensuojamąsias sauskelnes gavo apie 39,5 tūkst. pacientų už 4,84 mln. eurų. Taip pat pernaidaugiau nei 2,2 tūkst. pacientų buvo išrašyta kompensuojamųjų įklotų už 68,5 tūkst. eurų. 

Skaityti daugiau...

VASARIS, 2018
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28

Pagalba telefonu