Balandžio 7-ąją pasaulyje minima Pasaulinė sveikatos diena, inicijuota Pasaulio sveikatos organizacijos, kuri yra Jungtinių Tautų organizacijos dalis, 1948 m. pasaulio šalys susivienijo ir įkūrė PSO, kad skatintų sveikatą, užtikrintų pasaulio saugumą ir tarnautų pažeidžiamiems žmonėms – kad kiekvienas žmogus visur galėtų pasiekti aukščiausią sveikatos ir gerovės lygį.
Pagal PSO sveikatos apibrėžimą, sveikata – tai visiškos fizinės, psichinės, socialinės, protinės ir dvasinės gerovės būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas. Galime išskirti keletą geros sveikatos komponentų:
Fizinė sveikata – kai visos sistemos funkcionuoja be sutrikimų;
Psichinė (emocinė) sveikata – kai žmogus moka džiaugtis, liūdėti, priimti sprendimus ir už juos atsakyti, reikšti emocijas;
Socialinė sveikata – santykiai, bendravimas su kitais žmonėmis;
Protinė sveikata – gebėjimas mąstyti, atlikti protinio mąstymo reikalaujančias užduotis;
Dvasinė sveikata – gyvenimo patirtis, žmogaus pasaulėžiūra, tai kuo jis tiki, kaip išgyvena.
Taip pat pabrėžiama, kad sveikata yra ne gyvenimas be ligų, bet būklė, suteikianti galimybę kasdien patenkinti asmens būties ir laisvalaikio reikmes. Gyventojų sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių – sveikatos determinantų. Kaip nurodo mokslininkai, sveikatą ir gyvenimo trukmę apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys, apie 20 proc. priklauso nuo aplinkos, taip pat apie 20 proc. įtakos turi paveldimumas. Ir nors dauguma žmonių savo sveikatą sieja su sveikatos apsaugos sistema, tik apie 10 proc. priklauso nuo medicinos pagalbos. Šiuo metu visuomenėje yra paplitusios neinfekcinės lėtinės ligos, žalingi įpročiai. Nustatyta, kad, siekiant užkirsti kelią ligoms, efektyviausia priemonė yra sveikos gyvensenos skatinimas, jos kasdieninis propagavimas. Medicina nustato ligas ir jas gydo. Vis tik daugiausia dėmesio reiktų skirti ligų prevencijai ir profilaktikai, sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant sveikos gyvensenos ugdymą. Sveiką gyvenseną sudaro: sveika mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis stabilumas, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas, žalingų įpročių atsisakymas. Siekiant stiprinti sveikatą, ilginti gyvenimo tikimybę, privalu mažinti išorinius ir vidinius neigiamus poveikius organizmui, didinti organizmo treniruotumą ir atsparumą neigiamiems poveikiams.
