Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras) Išsaugoti, tai kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti. (Ovidijus)

Š. m. rugsėjo 10 d. minima tarptautinė savižudybių prevencijos diena. Pasaulinės sveikatos organizacijos vertinimu, pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkst. žmonių. Tikėtina, kad per metus iš gyvenimo pasitraukti bando dar bent 25 kartus daugiau asmenų. Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones. Lietuvoje yra taip pat opi problema. Įvairios valstybinės ir savivaldybių įstaigos, nevyriausybinės organizacijos bei žiniasklaidos priemonės dirba, veikdamos įvairiuose prevencijos lygiuose, ir stengiasi sumažinti šią skaudžią Lietuvai problemą.

Kiekvienam žmogui įvairiais gyvenimo etapais gali kilti minčių apie savižudybę. Priežastys gali būti pačios įvairiausios: finansiniai sunkumai, depresija, netektys, patyčios, nutrūkę santykiai, bet kuri kita priežastis. Savižudybė yra procesas – vienas po kito patiriami skausmingi išgyvenimai sukelia nuolatinę psichologinę kančią. Daug sunkumų bandančiam įveikti žmogui savižudybė gali atrodyti vienintelė išeitis. Aišku ji yra klaidinga. Jį drasko prieštaringi jausmai: noras gyventi ir pasiryžimas mirti. Kad ir kas būtų atsitikę, net ir vienas nuoširdus pokalbis gali sumažinti kančią ir išgelbėti gyvybę.

Kaip jaučiasi žmogus norintis nutraukti savo gyvenimą? Jaučiasi našta kitiems, kaip spąstuose. Dažniausiai nemato prasmės gyventi, užsimena, kad jo/jos greit nebus. Patiria nepakeliamą skausmą.

Požymiai, rodantys, kad gali žmogus pagalvoti apie savižudybę: depresija, interesų praradimas, desperacija (neviltis, didelis nusiminimas), susierzinimas, bejėgiškumas, nerimas, ilgesys, padidėjęs alkoholio ir/ar vaistų vartojimas, savižudybės būdų/priemonių paieška, demonstruojamas neatsargus elgesys, atsitraukimas nuo įprastos veiklos, nemiga/mieguistumas, brangių daiktų atidavimas, agresyvus elgesys, artimų žmonių lankymas, siekiant atsisveikinti.

Patiriantis sunkumus ir pagalvojantis apie savižudybę gali būti bet kuris artimoje aplinkoje gyvenantis žmogus, todėl labai svarbu žinoti, atkreipti dėmesį į žmogaus elgesio pasikeitimus ir kreiptis pagalbos.

Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomnės sveikatos stiprinimo specialistė Simona Pyragytė

Parengta pagal tinklapio www.tuesi.lt informaciją

 

Vis augant elektroninių cigarečių vartojimui, visuomenė turėtų nepasitikėti skleidžiama prieštaringa informacija ir elgtis apdairiai. Ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai nėra išaiškintos. Nėra pakankamai ištirtas elektroninių cigarečių skysčiuose esančių medžiagų toksiškumas. Nemažai atliekamų tyrimų, kuriuose teigiama, kad e. cigaretės nėra žalingos, rėmė cigarečių industrijos atstovai, kituose moksliniuose straipsniuose, kuriuose nėra deklaruotų pašalinių interesų, teigiama, kad e. cigaretės yra žalingos.

Nors tyrimų apie ilgalaikes elektroninių cigarečių rūkymo pasekmes trūksta, tačiau duomenų apie trumpalaikius rūkymo padarinius ir sukeliamus simptomus daugėja. Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organizmo sistemų sutrikimų simptomais pradėjus vartoti elektronines cigaretes ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios. Dažniausiai jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai, burnos ir gleivinės pakenkimai, pakilusiu kraujo spaudimu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ir daugybe kitų simptomų.

Atlikti tyrimai rodo, kad ant elektroninės cigaretės pakuotės nurodytasis nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus elektroninėje cigaretėje esančio nikotino kiekio. Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse svyruoja nuo 0 iki 48 mg/ml. Tuo tarpu vidutinio stiprumo cigaretėje yra 0,7 mg nikotino. Be to, net rūkant tą pačią elektroninę cigaretę, iškvepiamuose dūmuose nikotino kiekis gali smarkiai svyruoti ir kaskart būti vis kitoks. 2009 m. JAV maisto ir vaistų administracijos atlikti tyrimai parodė, kad elektroninėse cigaretėse yra randama kancerogeninių ir kitų nuodingų medžiagų, keliančių pavojų inkstų veiklai, nervų ir kvėpavimo sistemoms. 2013 m. JAV Kalifornijos universitetas nuodugniai ištyrė elektroninių cigarečių aerozolio sudėtį. Buvo rasta sidabro, geležies, aliuminio, silikato dalelių ir mikroskopinių alavo, chromo bei nikelio dalelių. Šių medžiagų koncentracija buvo didesnė arba tokia pati kaip ir tabako cigarečių dūmuose, todėl tyrėjai teigia, jog e. cigaretės nėra sveikesnė alternatyva klasikinėms cigaretėms.

Maltoje elektroninės cigaretės jau pripažintos tabako gaminiu ir joms taikomi visi tabako gaminių apribojimai. Jungtinėje Karalystėje šį produktą, kaip pagalbinę priemonę metant rūkyti, pardavinėti draudžiama.

Nėra nežalingo rūkymo būdo, todėl net ir pakeitęs įprastas tabako cigaretes cigaru, pypke, kaljanu ar elektronine cigarete, neišvengsite su rūkymu susijusios rizikos sveikatai.

 

Danutė Kačegavičienė, Jonavos r. sav. visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos priežiūrą mokykloje

Nuotrauka: www.ntakd.lt


Lietuvoje sukurta programėlė, kuri padės suvaldyti nerimą

Lietuviai linkę nerimą gydyti ne psichologinėmis priemonėmis, o vaistais. „Baltic Statistics on Medicines” duomenimis, lyginant su Latvija bei Estija lietuviai raminamųjų vaistų, benzodiazepinų (BZD), vidutiniškai suvartoja tris kartus daugiau. Bet vaistai nėra vienintelis sprendimo būdas kovoti su nerimo sutrikimais ir panikos atakomis, psichologės Darja Norbutė ir Ieva Žvinienė pasiūlė  tvarkytis su nerimo sutrikimais pasitelkiant mobiliąją programėlę.

Penktadienį pristatyta pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

Nustatyta, jog nemokamos, mažos duomenų apimties IT pagalba teikiamos intervencijos padeda pasiekti platesnį visuomenės ratą bei leidžia prieiti prie tų asmenų, kurie vengia kreiptis į specialistus. Tai itin aktualu nerimo bei nerimo sutrikimų atveju, nes vidutiniškai tik ketvirtadalis turinčiųjų nerimo sutrikimų kada nors kreipėsi pagalbos dėl savo psichikos problemų.

„Psichologijoje žinomus būdus mažinti nerimą ir kaip elgtis panikos atakos metu ir sudėjome į programėlę „Ramu“. Siekėme sukurti alternatyvią vaistams priemonę, paremtą psichologiniais metodais, kuri padėtų panikos atakų ar stipraus nerimo metu. Telefonas yra tai, ką beveik kiekvienas kasdien turime šalia savęs, tad norėjome pasiūlyti kilus panikos atakai griebtis ne vaistų, o telefono, mūsų programėlė – tai lyg mobili vaisto alternatyva, kuri visada su tavimi“, – teigia Darja.

Ieva pastebi, kad psichologinė ir psichoterapinė pagalba nerimo sutrikimų atveju yra efektyvi, tačiau ypač Lietuvos regionuose dėl specialistų trūkumo bei požiūrio į juos, ji ne visada yra prieinama gyventojams. Kūrėjos norėjo  suteikti daugiau psichologinės pagalbos galimybių žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių vengia ar negali kreiptis į psichologus/-es ir psichoterapeutus/-es.

„Programėlės tikslas greičiau ir efektyviau sustabdyti sunkių emocijų antplūdį, mokytis naujų nusiraminimo bei atsipalaidavimo įgūdžių, įsigilinti ir analizuoti savo asmeninį panikos patyrimą, bet taip pat geriau suprasti, kaip susiformuoja panikos ataka ir pasitikrinti, ar žinios apie nerimą yra moksliškai pagrįstos“, - pasakoja Ieva.

Programėlę jau nuo penktadienio galima atsisiųsti „Apple store“ ir Google play“ platformose. Programėlės kūrimą finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.

VšĮ “Nerimo klinika” - tai jauna organizacija, kurią sudaro įvairių sričių psichikos sveikatos specialistai. Organizacija užsiima šviečiamąja veikla, kurios tikslas – padrąsinti visuomenę kalbėti apie patiriamą nerimą, išmokyti atpažinti ir įsivardinti galimus nerimo simptomus bei pasiūlyti efektyvias tvarkymosi su nerimu strategijas.

Daugiau informacijos: info@nerimoklinika.lt

 

Gegužės 17 d. Pasaulinė hipertenzijos diena

Arterinė hipertenzija (AH) – „nebylioji žudikė“

Tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, dažniausiai pradžioje nesukeliantis jokio jaučiamo sveikatos pablogėjimo.

Priežastys. Hipertenzija – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizme, tikslią jos priežastį ne visada įmanoma nustatyti. Hipertenzijos sukeltų ligų ir mirčių išsivystymui priskiriamas vyresnis amžius ir su elgsena susiję rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nepakankamas arba netinkamas fizinis aktyvumas, netinkama mitybą, stresas.

Poveikis organizmui. Padidėjęs arterinis kraujospūdis – viena iš rimčiausių priežasčių sąlygojanti širdies ir kraujagyslių ligų (tokių kaip išeminė širdies liga, miokardo infarktas, insultas, aortos aneurizma, giliųjų venų trombozė ir kt.) išsivystymą. Ilgainiui hipertenzija pažeidžia kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis, padidina kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojų bei skatina greitesnį kitų įvairių sunkių ligų (širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto ir kt.) išsivystymą.Pagal sergamumo ir mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai, ligotumas šiomis ligomis auga tiek vyrų, tiek moterų tarpe ir kasmet šios ligos vis jaunėja.

Požymiai. Vienintelis šios ligos simptomas pradžioje – pastoviai padidėjęs kraujospūdis, kiti simptomai atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms ir gali pasireikšti galvos svaigimu, skausmu, pykinimu, vėmimu, sąmonės sutrikimais ar regėjimo pablogėjimu, praeinančiu paralyžiumi, spaudžiančiais skausmais krūtinėje, pilve.

Pavojai. Pavojinga tuo, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo, nes jaučiasi pakankamai gerai. Dažnai mums būna sunku suvokti savo dabartinio elgesio pasekmes, nes mūsų netinkamos gyvensenos įpročiai neturi greitos ir tiesioginės žalos, o ligos požymiai pasireiškia tik po daugelio metų.

Profilaktika.

  • Žinoti savo kraujospūdį ir pastoviai sekti jo pokyčius, nes kuo ankstyvesnė kraujospūdžio korekcija sumažina kraujagyslinių komplikacijų skaičių.

Arterinis kraujospūdis yra kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, kuris, kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja (atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas  sistoliniu, žymimas didesniu skaičiumi), o vėliau mažėja (atspindinti spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis – yra vadinamas  diastoliniu, žymimas mažesniu skaičiumi). Kraujospūdis yra nepastovus ir gali kisti keletą kartų per parą priklausomai nuo jūsų fizinės veiklos, emocinio stabilumo, patiriamo streso, mitybos, alkoholio vartojimo, rūkymo ir kt.

Kraujospūdžio matavimas. Matuotis ramybės būsenoje, prieš matavimą patartina nerūkyti, negerti stiprios kavos, pailsėti bent 5, o dar geriau ir 10-15 minučių, nevartoti kraujospūdį veikiančių vaistų. Matuojama sėdint, padėjus dešinę ranką ant stalo (žastas širdies aukštyje), atlikti iki 3 matavimų ir išsivesti vidutinius dydžius bei pildyti kraujospūdžio matavimo grafiką, kurį vėliau neštis pas gydytoją.

Kraujospūdžio vertinimas. Optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Didesnį už 140/90 kraujospūdį – gydyti būtina, nes tai vienas iš pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

  • Reguliariai tikrintis sveikatą ir savalaikiai pastoviai gydytis. Laikantis gydytojo rekomendacijų ir nuolat kraujospūdį kontroliuojant, galima išvengti hipertenzijos komplikacijų.

Kviečiame pasinaudoti Lietuvoje nemokamai vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės prevencinė programos, skirtos vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus paslaugomis. Šio amžiaus asmenims kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą (daugiau informacijos adr. http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/sirdie-ir-kraujagysliu-ligu-prevencijos-programa ).

  • Bet kokių širdies kraujagyslių ligų profilaktikos ir gydymo būtina sąlyga, nepriklausomai nuo pasirinktų gydymo metodų, yra aktyvus, kryptingas ir ilgalaikis kasdienės gyvensenos būdo keitimas, šalinat rizikos veiksnius.

          Kviečiame Jus dalyvauti Jonavos Visuomenės sveikatos biuro, kartu su Jūsų šeimos gydytoju ir kitais specialistais vykdomoje nemokamoje profilaktinėje Širdies ir kraujagyslių bei cukrinio diabeto rizikos asmenų sveikatos stiprinimo programoje, skirtoje 40-65 m. ir kitiems bet kokio amžiaus asmenims, pagal sveikatos būklę priskiriamiems šių ligų rizikos grupės asmenims (daugiau informacijos adr. http://www.jonavavsb.lt/images/pdf/2017/2018.pdf ).

 

Rūta Pugačiauskienė,

Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

 

SPALIS, 2019
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Pagalba telefonu