Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras) Išsaugoti, tai kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti. (Ovidijus)

          

Ilgai veikiant šaldantiems aplinkos veiksniams (šalčiui,  vėjui,    ilgą laiką būnant vėsiame vandenyje), žmogus gali sušalti arba nušalti atskiras kūno dalis.

 

 

 

 

 

Faktoriai, įtakojantys nušalimus:

  • Bendras organizmo nusilpimas dėl kraujo praradimo, badavimo, vitaminų trūkumo ir nuovargio;
  • Alkoholio vartojimas (alkoholis plečia kraujagysles, todėl šiluma iš organizmo pasišalina dvigubai greičiau);
  • Daug didesnė rizika nušalti žmonėms, kurie serga venų ligomis, cukriniu diabetu;
  • Be to, neigiamai veikia pakartotinis žemų temperatūrų poveikis (pakartotiniai nušalimai).

Apie bendrą organizmo pakenkimą – sušalimą (hipotermija)

          Jis išsivysto kaikūno temperatūra sumažėja mažiau kaip +35°C. Palaipsniui dėl šios priežasties žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30°C, žmogus gali mirti. Įprastai hipotermijos simptomai vystosi lėtai, todėl nukentėjusysis pats nesuvokia palaipsniui kintančios fizinės ir psichinės būsenos, todėl nesikreipia į medikus. Hipotermijos rizikos grupei priskiriami vyresnio amžiaus ir labai liekni žmonės, maži vaikai, psichikos ligomis sergantys ir atminties sutrikimų turintys žmonės.

 

Teikiant pirmąją pagalba bendro sušalimo atveju – būtina nukentėjusį kuo greičiau sušildyti:

  • Kuo skubiau gabenkite į kambario temperatūros patalpą ir nurenkite šaltus, drėgnus ar šlapius rūbus; 
  • Šildykite palaipsniui – šiltoje maždaug +20°C vandens vonioje,
  • per 10-30 min. vandens temperatūrą keliant iki +37°C. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė ar tvarsčiai keičiama kas 2-3 min.);
  • Jei nukentėjusysis sąmoningas ar sąmonę atgavo, duokite gerti šiltų, saldžių gėrimų;
  • Užklokite šilta sausa antklode;
  • Ir kuo greičiau vežkite į gydymo įstaigą.

Nušalimas

     Lengviausiai pažeidžiamos kūno vietos, kurios sudaro 1/10 visų nušalimo atvejų,   tai rankų ir kojų pirštai, skruostai, ausys, nosis. Nušalus atskiras kūno dalis jose pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi nekrozė (gyvame organizme atsiranda mirusių ląstelių). Po pertraukos, atšilus šiltoje patalpoje, atsistato kraujotaka. Į audinius grįžtanti šiluma lemia ledo kristalų formavimąsi audiniuose ir jie yra žalojami – ir tuomet pasimato tikrosios nušalimo pasekmės.

Pastaba: atskiras kūno dalis nušalti galimas esant ne tik labai žemai temperatūrai, bet ir arti nulio, jeigu yra didelis oro drėgnumas ir vėjuota.

 

   Nušalimo simptomai:

  • Šąlant oda pabąla, pamėlsta, juntamas skausmas, kuris po kurio laiko išnyksta nes audiniai apmiršta;
  • Kai nušalimo paveikta vieta atšildoma ir atsinaujina kraujotaka, pirmiausia patiriamas nutirpimas, "badymo" jausmas, pereinantis į stiprų skausmą, niežulį, deginimą;
  • Sunkaus nušalimo atveju, kai audiniai apmiršta (vystosi nekrozė), oda pajuosta, sukietėja, tampa blizgi ir nejautri. Paprastai atsiranda pūslės.

Tikrieji nušalimo požymiai ryškėja palaipsniui, todėl iš karto negalima nustatyti ir įvertinti tikrojo audinių pakenkimo laipsnio.

 

Pirma pagalba nušalus

  • Nedaug nušalus (kai arti nėra šiltų patalpų), veidą, nosį, ausis galima šildyti delnais, pakišant po rūbais, glaudžiant prie kūno;
  • Kuo greičiau stenkitės patekti į šiltas patalpas;
  • Duokite gerti šiltų ir saldžių gėrimų;
  • Nuo nušalusių galūnių itin atsargiai neaukite avalynę, nepamirškite nuimti žiedus ar laikrodžius, kadangi atšildant galūnės tinsta (papuošalus gali būti sunku nuimti);
  • Nušalusią kūno dalį atšildykite įmerkdami į kambario temperatūros vandenį arba dėkite kambario temperatūros tvarsčius ant nušalusių kūno dalių (pakanka 20 – 30 minučių);
  • Atšildymą galima užbaigti, kai nušalusių kūno dalių oda suminkštėja ir grįžta pojūčiai.

Žinotina

  • Nušalusių kūno vietų netrinkite (ypač sniegu);
  • Būtina kuo skubiau kreiptis į medikus jei ima krėsti šaltis, pakyla kūno temperatūra, šildant atsiranda patinimas, pūslių (nustokite šildyti, nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu ir sutvarstykite, po to susukite į minkštą, storą audinį);
  • Negalima nušalusių vietų šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan.), kadangi tiesioginė šiluma gali dar labiau pažeisti jau ir taip šalčio pakenktus audinius.

Jei nukentėjusysis yra sušalęs ir nušalęs, pirmiausiai teikite pagalbą kaip sušalusiam.

 

Fiziniai pratimai norint sušildyti šąlančias galūnes:

  • Sukite ratu ranką iš peties (kraujas iškart pajuda pirštų galiukų link ir jie parausta ir sušyla);
  • Kojas pakelkite ir energingai pakilnokite darydami „žirklių“ judesius.

   Atliekant šiuos pratimus pirštines ir batus geriau nusimauti (galūnes galima judinti greičiau, tad greičiau jos ir sušils).

 

 

 

Rūta Pugačiauskienė,

Jonavos visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

LAPKRITIS, 2019
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30

Pagalba telefonu