Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras) Išsaugoti, tai kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti. (Ovidijus)

Pedikuliozė – tai utėlių parazitavimas ant žmogaus kūno. Visų rūšių utėlių įkandimai, dėl jų seilėse esančių tam tikrų medžiagų, sukelia stiprų niežulį, nusikasymus, lydimus egzemos, kaltūno susidarymu. Drabužinės utėlės gali pernešti epideminės ir recidyvinės šiltinės arba Brill‘o ligos, Volynės ir grįžtamosios karštligės sukėlėjus.

Kasmet vidutiniškai 6-12 mln. žmonių visame pasaulyje užsikrečia utėlėmis, Lietuvoje oficialiai užregistruojama apie 2 tūkstančiai užsikrėtimo atvejų, iš kurių apie 40 proc. sudaro moksleiviai. O kiek atvejų lieka nepastebėti ir “sutvarkyti tyliai”?

Utėlių rūšys

Apie 300 rūšių utėlių gali parazituoti pas žmones ir gyvūnus. Lietuvoje yra išplitusios dvi šeimos gyvulinės ir žmogaus utėlės. Iš gyvulinių utėlių daugiausia yra kiaulinių, šuninių, avinių, galvijinių utėlių. Iš žmonių utėlių (kurios mums aktualiausios) žinomos galvinė, drabužinė ir kirkšninė utėlė. Žmonių utėlės neparazituoja ant naminių gyvūnų.

Galvinės utėlės

Gyvena ir veisiasi galvos plaukuose ir kitose plaukuotose kūno vietose. Suaugusios utėlės yra apytikriai sezamo grūdelio dydžio šešiakojai šliaužiojantys vabzdžiai, kurių spalva kinta nuo pilkšvos iki rudos spalvos. Kai jų labai daug, jos aptinkamos ne tik plaukuose, bet ir ant kūno, rūbuose, kituose minkštuose daiktuose. Šios rūšies utėlė gyvena maždaug 30 dienų, kasdien atideda po 4, per gyvenimą iki 150 kiaušinėlių (glindų), kuriuos priklijuoja prie plauko arti odos. Utėlė kraują siurbia kas 2-3 val. ir be žmogaus gali išgyventi iki 24 valandų.

Drabužinės utėlės

Drabužinės utėlės gyvena ir veisiasi apatiniuose baltiniuose, rečiau – viršutiniuose rūbuose, patalynėje, o kai jų daug – viršutiniuose rūbuose, kojinėse, avalynėje. Drabužinė utėlė yra 2,3-4,75 mm ilgio bei judriausia lyginant su kitomis žmogaus utėlėmis. Užropojusi ant žmogaus kūno utėlė siurbia kraują 3-10 minučių 2-3 kartus per dieną. Ši utėlė kasdien atideda 5-14 kiaušinėlių (per gyvenimą iki 400), kuriuos priklijuoja prie rūbų siūlių, klosčių, raukšlių arba net ant lygių paviršių metalinių daiktų (sagų, sagčių, diržų).

Kirkšninės utėlės

Kirkšninės utėlės gyvena ir veisiasi vieną mėnesį gaktos, rečiau – pažasties, krūtinės plaukuose ar antakiuose, blakstienose, taip pat gali gyventi ir vaikų galvos plaukuose. Utėlė mažai judri, yra smulki 1,36-1,6 mm ilgio, todėl ją sunku pastebėti. Utėlės kūno spalva – nuo tamsiai rusvos iki juodos spalvos. Priekinėmis kojomis stipriai laikydamasi už plauko įsisiurbia į odą ir tokioje padėtyje išsilaiko keletą dienų. Kraują siurbia dažnai, su trumpomis pertraukomis, todėl siurbimo vietoje sukelia stiprų niežulį, kuris dar labiau sustiprėja kasantis, ypač naktį (atsigulus ir sušilus). Matomi nukasymai, įkandimo žymės ir kiaušinėliai (glindos) ant plaukų. Utėlė kasdien atideda po 3, per gyvenimą iki 50 kiaušinėlių (glindų), be žmogaus gali išgyventi iki 10-12 val.

Kas labiausiai rizikuoja užsikrėsti pedikulioze?

Užsikrėsti gali bet kas, turėjęs glaudų kontaktą su utėlėtu žmogumi ar (rečiau) jo daiktais, ant kurių apie 1-2 paras po kontakto su utėlėta galva gali pasilikti užkratas ( gyvos utėlės). Moterys ir mergaitės dažniau užsikrečia pedikulioze nei vyrai ir berniukai.

Kaip užsikrečiama utėlėmis?

Utėlės nešokinėja ir neskraido – artimo sąlyčio metu utėlės gali perropoti nuo vieno žmogaus ant kito. Jei drabužinių ir galvinių utėlių yra labai daug, jos gali atropoti iki naujos aukos per grindis ir per įvairius aplinkos daiktus. Savaime iš galvos iškritusios utėlės dažniausiai būna pasenusios arba ligotos, todėl aktyviai nebeieško naujo maisto šaltinio ir gana greitai žūva aplinkoje.

Dažniausiai apsikrečiama:

  • Bendraujant su sergančiu pedikulioze (sportuojant, žaidžiant, linksminantis ir t.t.);
  • Dėvint užkrėstus rūbus (kepures, skareles, plaukų juosteles ir kaspinus, paltus, sportinius kostiumus ir kt.);
  • Naudojantis užsikrėtusio žmogaus rankšluosčiais, šukomis, šepečiais;
  • Gulint užsikrėtusio žmogaus lovoje, ant čiužinio, ant kilimo ir t.t.;
  • Kirkšninėmis utėlėmis dažniausiai užsikrečiama lytinio kontakto metu.

 

            Kaip pažinti galvines utėles?

Ant žmogaus galima aptikti trijų formų utėlių. Tai – glindos, lervos ir suaugusios utėlės.

  • Glindos – tai utėlių kiaušinėliai. Juos sunku pamatyti, ir todėl dažnai glindos painiojamos su pleiskanomis ar plaukų lako likučiais. Glindos yra ovalios formos, gelsvos ar balzganos spalvos, tvirtai prisitvirtinusios prie plauko maždaug per 5-7 mm nuo plauko šaknies. Traiškant girdimas spragtelėjimas (garsas, nebūdingas traiškant pleiskaną);
  • Lervos – tai iš kiaušinio išsiritusios mažytės utėlės, savo išvaizda nesiskiriančios nuo suaugusių utėlių, tik lervos yra žymiai mažesnės;
  • Suaugusios utėlės yra apytikriai sezamo grūdelio dydžio šešiakojai šliaužiojantys vabzdžiai, kurių spalva kinta nuo pilkšvos iki rudos spalvos. Patelės kiek didesnės už patinėlius.

Galvinės utėlės dažniausiai įsikuria paausio srityse, pakaušyje ir kaklo srityje, ties plaukų augimo riba.

Pedikuliozės požymiai

Požymiai, susiję su utėlių parazitavimu ant žmogaus kūno, dažniausiai atsiranda praėjus 2-3 savaitėms po užsikrėtimo.

  • Jaučiamas “kirbėjimas” galvoje ar kitose plaukuotose kūno vietose taip, lyg kas judėtų;
  • Vargina niežėjimas, kurį sukelia alerginė reakcija į utėlių įkandimą;
  • Odoje nuo kasymo atsiranda šašų, kurie gali infekuotis (supūliuoti).

Utėlių naikinimo būdai

Pirmiausiai, pamačius šitą gyvį dukrelės kasoje, būtina gebėti pažvelgti į problemą su sveiku humoro jausmu – tai jau pusė jos sprendimo. Utėlės tiek seniau buvo, tiek dabar yra vietinio folkloro dalis – apie jas kuriami posakiai, patarlės, priežodžiai. Pvz. parazitą (kuo daugiau, tuo geriau) matyti sapne, pranašauja jums finansinės būklės pagerėjimą. O ko verti apie utėles kuriami anekdotai ( karininkas klausia eilinio – utėlių turi? Kareivis – na, turiu… O kuo gydai? Kaip tai kuo – niekuo, jos pas mane sveikos).

Aišku, vien tik humoro jausmu pedikuliozės neišgydysi, pagalbon derėtų pasitelkti patikimas ir efektyvias priemones. Jos padės atsikratyti utėlėmis greitai ir saugiai, o šypsena – sumažinti patiriamą stresą ir išsaugoti gerą nuotaiką.

Utėlės naikinamos tėvų/globėjų arba kitų šeimos narių pastangomis. Užsikrėtusiems asmenims reikia priminti, kad ligonis privalo žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas. Norint atsikratyti utėlių, reikia gydyti visus užsikrėtusiuosius, plauti ir dezinfekuoti patalynę, rūbus ir asmeninius daiktus (šukas, šepečius ir t.t.).

  • Pirmiausiai kruopščiai apžiūrima galva, ieškant glindų, lervų, suaugusių utėlių. Paprastai utėlės ir jų lervos greitai sprunka nuo naršančių pirštų, todėl jas aptikti ne taip paprasta, ypač jei utėlių nėra daug;
  • Galvos utėles, jei jų nedaug, galima iššukuoti tankiomis šukomis. Kad būtų lengviau pašalinti kiaušinėlius (glindas), plaukus reikia sudrėkinti šiltu stalo acto tirpalu, o į tankių šukų tarpdančius įdėti siūlą ar susuktos vatos, suvilgytos 5 – 10 proc. acto tirpalu;
  • Kai utėlių daug – naudoti vaistus nuo utėlių (pedikuliocidus), kurių galima įsigyti vaistinėse. Plaukai apdorojami prisilaikant vaistų vartojimo instrukcijos rekomendacijų tik užsikrėtusiesiems;
  • Drabužinės utėlės ir jų kiaušinėliai (glindos) yra jautrūs karščiui, todėl jie žūsta skalbiant prie 90 C automatinėse skalbimo mašinose, virinant skalbinius 15 minučių 2 proc. sodos tirpale arba lyginant rūbus iš abiejų pusių karšta laidyne;
  • Rūbus ir daiktus, kurių negalima skalbti (paltai, kepurės, skrybėlės, kai kurie žaislai ir kt.), galima išvalyti cheminėje rūbų valykloje;
  • Daiktus, kurių negalima nei išskalbti, nei išvalyti cheminiu būdu, reikia sudėti į plastiko maišą ir sandariai užrišus, palikti dviem savaitėms (per tą laiką be maisto ir papildomo deguonies visi parazitai žus);
  • Šukas ir šepečius reikia 1 valandai pamerkti į denatūruotą spiritą, arba išplauti karštu vandeniu su muilu;
  • Kirkšninės utėlės naikinamos tokiais pat metodais ir priemonėmis kaip ir galvinės utėlės. Svarbu, kad jas naikintų lytiniai partneriai tuo pačiu metu. Jei kirkšninės utėlės įsiveisia blakstienose, būtina kreiptis į akių ligų gydytoją. Draudžiama jas naikinti cheminėmis priemonėmis.
  • Minkštus daiktus (baldus ir kilimus ir kt.) reikia išsiurbti dulkių siurbliu.Utėlės aplinkoje nesidaugina ir gana greitai žūna (per 1-2 paras), todėl papildomų cheminių medžiagų naudoti nereikia.

Profilaktinės priemonės

           

Žmogus gali užkrėsti kitus asmenis tol, kol pas jį esama gyvų utėlių.Siekiant sustabdyti šio susirgimo plitimą, būtina informuoti ugdymo įstaigų administraciją, artimus žmones bei draugus dėl galimo užkrato plitimo bei imtis tiek prevencinių, tiek gydymo priemonių. Kad neužsikrėstume utėlėmis ir neišplatintume jų šeimoje bei kolektyve, būtina laikytis paprasčiausių profilaktikos priemonių:

  • Dažnai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) maudytis, prižiūrėti plaukus (kasdien juos šukuoti, kai reikia – plauti, kirpti);
  • Kiekvienam šeimos nariui naudoti tik asmeninius reikmenis (šukas, plaukų šepečius, plaukų sages, kaspinus, skarutes, kepuraites, skrybėlaites ir kt.);
  • Dėvėti švarius asmeninius baltinius, drabužius ir laiku juos keisti, valyti, skalbti, lyginti;
  • Naudoti švarią patalynę, ją keisti;
  • Vengti lytinių santykių su utėlėtais asmenimis;
  • Pastoviai valyti patalpas bei aplinkos daiktus;
  • Šeimos nariai turėtų bent kartą per savaitę profilaktiškai patikrinti ikimokyklinio/mokyklinio amžiaus vaikų plaukus dėl galimo užsikrėtimo šiuo parazitu;

Tik kompleksinis gydymas ir mūsų visų atsakingumas gali įveikti šią problemą.

Parengė Rūta Pugačiauskienė

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

 

LAPKRITIS, 2019
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30

Pagalba telefonu