Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras) Išsaugoti, tai kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti. (Ovidijus)

 

    Vienas didžiausių pasaulio atradimų sveikatos srityje – skiepai. Kai jie buvo išrasti ir pradėti naudoti masiškai, sergamumo daugeliu ligų kreivė sparčiai krito žemyn. Skiepai kasmet išgelbėja milijonus gyvybių, ir vadina juos viena didžiausių sėkmių visuomenės sveikatos istorijoje. Jeigu skiepijimas sutrinka, ligos grįžta.

Kauno visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriaus duomenimis, Jonavos rajone 2012 m. visose amžiaus grupėse pastebimas skiepų sumažėjimas, pagal Lietuvos Respublikos rekomenduojamą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Labiausiai sumažėjo 3 m. amžiaus vaikų skiepijimų difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcija vakcina apimtys, lyginant su 2011 metais. 2012 m. šia vakcina paskiepytųjų vaikų dalis pasiekė 90,1 proc., kai 2011 m. buvo 97,3 proc. Atitinkamai nuo 97,0 proc. iki 93,2 proc. ir nuo 97,3 proc. iki 94,0 proc., sumažėjo vaikų iki 1 m. amžiaus skiepijimai nuo tuberkuliozės ir 8 metų amžiaus vaikų skiepijimai tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcina.

Pagrindinis skiepijimų apimčių skaičiavimo tikslas – įvertinti kolektyvinį imunitetą skiepais valdomų infekcijų įvairaus amžiaus vaikų grupėse, siekiant išvengti šių ligų atvejų atsiradimo ir išplitimo. Rizika plisti skiepais valdomoms infekcijoms yra didesnė, jeigu imunizacijos apimtys nesiekia 95 proc. visų tai amžiaus grupei priklausančių vaikų.

Skiepai, skirti vaikams pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, tai valstybės finansuojamos vakcinos, kurios skirtos vaikams nuo keletos valandų po gimimo iki 17 metų amžiaus. Į šią grupę įeina skiepai nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, stabligės, difterijos, skiepai nuo B tipo Haemophilus influenzae, nuo poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės.

Primename, kad skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo užkrečiamųjų ligų sukeliamų komplikacijų.

Kokliušas - viena iš vakcinomis valdomų infekcinių ligų, įtraukta į vaikų profilaktinį skiepijimų kalendorių. Ši liga pavojinga kūdikiams, „kritiškiausi“ yra pirmieji trys gyvenimo mėnesiai. Spazminio kosulio stadija trunka 4-6 savaites. Tačiau liga klastinga, mažylis gali ir nekosėti, tačiau jį gali ištikti labai pavojingi kvėpavimo sutrikimai, dėl jų galvos smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi, todėl vaikai gali mirti. 2012 m. birželio ir liepos mėnesiais Jonavos rajone užregistruoti 3 kokliušo atvejai. Visi susirgusieji vaikai. Atlikus epidemiologinį tyrimą paaiškėjo, kad dviem atvejais buvo atlikta nepilnas ir nesavalaikis skiepijimas nuo kokliušo.

Vėjaraupiai – nors daugeliu atvejų ligos eiga neturėtų būti sunki, tačiau vėjaraupiai gali sukelti itin rimtų komplikacijų, ypač jei serga paaugliai ar suaugusieji. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems yra 25 kartus didesnė nei vaikams. Plaučių uždegimas, akių uždegimas, neretai pasitaiko ir sunkesnių komplikacijų – centrinės nervų sistemos pažeidimų bei įvairių smegenų dalių uždegimų. 2012 m. Jonavos rajone buvo užregistruoti 34 proc. daugiau vėjaraupių atvejų nei 2011 m. Kadangi šis skiepas nėra privalomas ir jo valstybė neapmoka, vėjaraupių vakcina mokama.

Metų laikai, nei oras skiepams įtakos neturi. Tačiau egzistuoja skiepai pagal sezoną, pvz., skiepai nuo gripo, kurie vakcinuojami nuo rugsėjo iki sausio, nuo erkinio encefalito anksti pavasarį ir rudenį. Visoms kitoms vakcinoms metų laikas neturi reikšmės, tačiau daugelis rekomenduojamų skiepų neįeina į vaikų profilaktinį skiepų kalendorių ir yra mokami.

Erkinis encefalitas - per pastaruosius penkerius metus Lietuva patenka į trejetuką šalių, turinčių didžiausią gyventojų sergamumą erkiniu encefalitu Europoje. Tai erkių pernešama virusinė liga, kuri pažeidžia žmogaus nervinę sistemą. Kuo vyresnis suserga žmogus, tuo sunkesnė ligos forma. Taip pat kuo sunkesnė ligos forma, tuo sunkesni žmogui liekamieji reiškiniai. Sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai Jonavos rajone per 2012 m. padidėjo 50 proc. lyginant su 2011 m. ir siekė 2,52 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Dauguma žmonių tiki, kad apsisaugoti padeda skiepai. Jonavos r. gyventojai į klausimą, kodėl nesiskiepija, atsako „skiepai yra mokami“...

Gripas - gana klastinga liga, niekada nežinai, kas gali atsitikti ir kokios bus ligos pasekmės. Gripu gali susirgti kiekvienas bet kokio amžiaus žmogus. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ne tik ūmią ligą ir yra labai pavojingas dėl galimų komplikacijų. Gripo virusai sukelia kasmetines sezonines epidemijas, kurių metu suserga 5 -10 proc. gyventojų. Dažnai kyla klausimas, ar reikia skiepytis nuo gripo kasmet, jei skiepijotės ar sirgote gripu praėjusiais metais? Specialistai rekomenduoja visiems gyventojams nepriklausantiems rizikos grupėms mokamai ir rizikos grupėmspriklausantiems žmonėms nemokamai skiepytis nuo gripo kasmet, nepriklausomai nuo to, ar praėjusį sezoną buvote skiepytas ar sirgote gripu.2012 m. Jonavos rajono gyventojų sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis padidėjo 10 proc. lyginant su 2011 m., o sergamumas gripu sumažėjo nuo 427 gripo atvejų 2011 m. iki 22 gripo atvejų 2012 m. 2012 m. lyginant su 2011 m. gyventojų paskiepytų valstybės lėšomis, Jonavos rajone daugėja.

Primename, kad rizikos grupėms priklauso:

  • 65 m. ir vyresniems asmenims;
  • nėščiosioms;
  • asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis
  • susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos (plaučių uždegimai), laringitai (gerklų uždegimai), otitai (ausų uždegimai). Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu (smegenų dangalų uždegimu). Jonavos rajone kaip ir Lietuvoje mažėja tymų skiepijimo apimtys. Migruojantys žmonės, kelia realią grėsmę nepaskiepytiems vaikams ir suaugusiems susirgti tymais. Tėvai raginami atidžiai peržiūrėti savo vaikų skiepijimo nuo tymų būklę ir nerizikuoti vaiko sveikata. Suaugusiems, kurie neskiepyti nuo tymų – rekomenduojama pasiskiepyti, ypač svarbu tai padaryti prieš keliaujant į užsienį. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vykdančioms skiepijimus, buvo galimybė įsigyti tymų – epideminio parotito – raudonukės (MMR) nemokamos vakcinos.

Stabligė – šiltuoju metų laiku, kai mūsų mažieji vis daugiau laiko praleidžia lauke, parkritus kieme ar susižeidus, didelė tikimybė žaizdą užkrėsti stabligės sukėlėjais ir susirgti. Stabligė - mirtina liga, susirūpinimą kelia vis dažnėjantis tėvų noras neskiepyti savo vaikų. Todėl kyla klausimas, ar tikrai mūsų vaikai apsaugoti nuo tokių sunkių ir mirtinų ligų kaip stabligė? Atsakymas į šį klausimą būtų vienareikšmiškas – taip, jei jie paskiepyti pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Suaugusiems rekomenduojama skiepytis kas 10 metų, nes jų imunitetas, įgytas skiepijimų dėka vaikystėje, silpnėja ir nebeapsaugo nuo stabligės.

Primename Valstybės lėšomis - nemokamai pasiskiepyti galima visiems asmenims nuo 26 metų amžiaus, kurie per paskutinius 10 metų nebuvo skiepyti stabligės ir difterijos skiepais. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Tam, kad būtų užtikrinta saugi vakcinacija, prieš kiekvieną skiepą pacientas yra atidžiai apklausiamas, yra atsižvelgiama į jo fizinę sveikatą. Todėl nusprendęs pasiskiepyti žmogus pirmiausiai turi kreiptis į šeimos gydytojus, kurie suteiks išsamią informaciją. Tik gydytojas gali tinkamai įvertinti paciento sveikatos būklę ir rekomenduoti skiepus.

Informaciją paruošė

Kauno visuomenės sveikatos centro Jonavos skyrius

SPALIS, 2019
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Pagalba telefonu