Galvojama, kad sėkmė ateina pas tuos, kurie anksti keliasi. Netiesa, sėkmė aplanko tuos, kurie atsikelia geros nuotaikos. (Marselis Ašaras) Išsaugoti, tai kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti. (Ovidijus)

Vanduo – gyvybės ir sveikatos šaltinis. Tam, kad Lietuvos gyventojai būtų aprūpinti saugiu ir kokybišku geriamuoju vandeniu, turėtų būti plėtojamas centralizuotas geriamojo vandens tiekimas, atnaujinama smulkiųjų vandenviečių infrastruktūra bei tinkamai informuojami gyventojai, vartojantys šachtinių šulinių ar versmių vandenį.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, didžioji dalis Lietuvos gyventojų (78,8 proc.) vartoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį. Daugiausia viešai tiekiamą geriamąjį vandenį vartoja Visagino (100 proc.), Palangos (97,9 proc.), Druskininkų (92,4 proc.), Klaipėdos (92,5 proc.) miestų gyventojai. Mažiausiai viešai tiekiamo geriamojo vandens vartotojų yra Lazdijų (29,7 proc.), Šalčininkų (35 proc.), Prienų (37,8 proc.), Joniškio (46 proc.), Kupiškio (49 proc.) rajonuose.
95,2 proc. Lietuvos vaikų ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose geriamojo vandens tiekėjai atlieka reguliarią geriamojo vandens programinę priežiūrą.

Lietuvoje yra 1759 smulkios vandenvietės, kurios per dieną tiekia iki 100 m3 geriamojo vandens. Daugiausia tokių vandenviečių yra Vilniaus (238), Kauno (210), Klaipėdos (208) ir Šiaulių (204) apskrityse. 2012 m. didesnė nei leidžiama mikrobiologinė tarša nustatyta 42 smulkiose vandenvietėse, kurios geriamuoju vandeniu aprūpina 37676 gyventojus. Daugiausia mikrobiologinių geriamojo vandens rodiklių (koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų) neatitinkantį geriamąjį vandenį tiekusių vandenviečių buvo Kauno (15), Klaipėdos ir Telšių (po 8) bei Panevėžio (5) apskrityse.

Lietuvoje 2012 m. 106 vandenvietės, aprūpinančios geriamuoju vandeniu 96 249 gyventojų tiekė geriamąjį vandenį, kurio cheminiai (toksiniai) rodikliai viršijo Lietuvos higienos normoje HN 24:3003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai", patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr.79-3606; 2007, Nr.127-5194) nustatytas ribines vertes. Dažniausiai buvo viršijamos šių chemnių rodiklių vertės: fluorido − 244 atvejai, boro − 12 atvejų, amonio − 5 atvejai. Fluorido vertės dažniausiai buvo viršijamos Klaipėdos (66) ir Šiaulių (24) apskričių vandenvietėse, boro vertės − Klaipėdos rajono (12) vandenvietėse. Amonio vertės buvo viršijamos Kauno (1) ir Kupiškio (1) rajonų vandenvietėse. Vilniaus apskrityje nustatyta viena vandenvietė tiekusi geriamąjį vandenį su didesne nei leidžiama nitrito koncentracija (1100 gyventojų).

Lyginant šių metų geriamojo vandens saugos ir kokybės tyrimų rezultatus su ankstesnių metų duomenimis, pastebimas padidėjęs smulkiųjų vandenviečių, tiekiančių iki 100 m3 vandens per parą, skaičius (2012 m. – 1759 vandenvietės, 2011 m. – 1543 vandenvietės). 2012 m. sumažėjo vandenviečių, iš kurių tiekiamas geriamasis vanduo viršijantis nustatytas ribines cheminių rodiklių vertes (2012 m. – 106, 2011 m. – 112), o tuo pačiu sumažėjo ir tokiu vandeniu aprūpinamų gyventojų skaičius (2012 m. – 96 000, 2011 m. – 110 000). Analizuojant šachtinių šulinių tyrimų duomenis, pastebima tiek mikrobiologinės (2012 m. – 45 proc., 2011 m. – 53 proc.), tiek cheminės taršos (2012 m. − 34 proc., 2011 m. − 41 proc.) mažėjimo tendencija.

Daugiau informacijos:
Edita Selvenytė, SAM Visuomenės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyr. specialistė, tel. (8 5) 219 3342.
SAM Ryšių su visuomene skyrius, samrsv@sam.lt, www.sam.lt

LAPKRITIS, 2019
Pr A T K P Š S
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30

Pagalba telefonu